Pandemijos metu išleisdamas mažiau pinigų, kas antras lietuvis lėšas kaupia mokėjimo sąskaitoje, o vis dar ženkli gyventojų dalis – grynaisiais. Kaip žinia, net ir nedidelė infliacija gali turėti didelį neigiamą poveikį sutaupytoms lėšoms, o grynaisiais laikomi pinigai dar ir lieka neapsaugoti nuo nenumatytų nutikimų. Kyla klausimas: o kokia garantija, jog, pavyzdžiui, žlugus kredito įstaigai, joje laikytos santaupos bus sugrąžintos?
Valstybės apdraustos santaupos – ir kredito unijose
Dalis šalies gyventojų, remdamiesi karčia savo ir pažįstamų patirtimi, jaučiasi saugiausiai, kai gyvenimo santaupas laiko „prie savęs“. Tiesa, praeityje būta kur kas mažiau saugiklių, kaip tinkamai užtikrinti kredito įstaigų veiklą ir apsaugoti gyventojų lėšas.
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktoriaus Rūtenio Šukevičiaus teigimu, šiandien santaupas laikyti kredito įstaigose – nepalyginamai saugiau negu grynaisiais namuose. Mat daugelis šalyje veikiančių kredito įstaigų dalyvauja indėlių draudimo sistemoje, kurią administruoja valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
„Gyventojai gali būti tikri, kad žlugus bet kuriam indėlių draudimo sistemos dalyviui, jie atgaus savo lėšas. „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 10 dienų grąžins asmeniui priklausančias draudimo išmokas, o indėlininkui tik liks nurodyti, per kurią kredito įstaigą pageidauja jas gauti“, – aiškina R. Šukevičius.
Pašnekovas primena, kad kredito unija „Germanto lobis” ir visos LKU grupės kredito unijos bei jas prižiūrinti LCKU taip pat priklauso indėlių draudimo sistemai: „Draudžiami ne tik kredito unijose laikomi taupomieji ir terminuotieji indėliai, bet ir lėšos mokėjimo sąskaitose. Apsaugos riba – iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui už visas kredito unijoje laikomas lėšas.“
Situacija pamažu keičiasi
Praėjusiais metais VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ inicijuotas gyventojų tyrimas parodė, kad tik kas antras apklaustasis žino, jog indėliai, laikomi kredito unijose, taip pat yra apdrausti. Negana to, 30 proc. apklaustųjų apie tokį draudimą visai nebuvo girdėję.
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorės Aurelijos Mažintienės teigimu, gyventojų švietimas šia tema – įmonės prioritetinė sritis, o ir situacija visuomenėje pamažu keičiasi. „Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl didžiausias siekis – kiekvienam gyventojui suteikti tinkamą informaciją apie indėlių draudimo sistemą Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti, imamės įvairių iniciatyvų.
Viena iš jų – kelis metus iš eilės Vilniaus viešajame transporte transliuojamas edukacinis filmukas. Taip pat nuolat konsultuojame gyventojus įvairiais jiems iškilusiais klausimais apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą bei aktyviai komunikuojame socialiniuose tinkluose. Galime pastebėti, kad vis didesnė visuomenės dalis yra labiau informuota apie indėlių draudimo sistemą Lietuvoje.“
Svarbūs ir vidiniai saugikliai
Privalomasis gyventojų indėlių draudimas yra visos šalies finansinio stabilumo garantas, neabejoja R. Šukevičius: „Tai, kad įsipareigojimus už kredito unijų indėlininkų lėšas prisiima valstybė, patvirtina teigiamą valstybės ir jos įsteigtų priežiūros institucijų požiūrį į kredito unijų sistemą, jos finansinį pajėgumą ir valdymo kokybę.“
Siekiant stabilios kredito įstaigų veiklos, ypatingai svarbus ir vidinis reguliavimas. Štai LKU grupei priklausančių kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas.
„Ši priežiūra užtikrina, kad mūsų kredito unijos veiktų saugiai, neprisiimdamos per didelės rizikos. Tuo pat metu yra įgyvendinama ir kryžminių garantijų sistema, reiškianti, kad bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinų sunkumų, atsakomybę prisiimtų visa grupė“, – pasakoja R. Šukevičius.
2020 metais rekordiškai augo indėlių portfeliai kredito įstaigose. Lietuvos banko duomenimis, krizės metu gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. Tuo tarpu visoje LKU kredito unijų grupės sistemoje laikomų indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas mokėjimo sąskaitose, praėjusių metų pabaigoje pasiekė 495 mln. eurų.
„Šiuo metu palūkanos yra itin žemos visoje euro zonoje, todėl didžiuosiuose bankuose įprastomis tapo nulinės ar tik simboliškai aukštesnės palūkanos. Kredito unijose palūkanos gali siekti 1 proc. ar daugiau. Galimybė gauti palūkanų už indėlius šiuo neužtikrintumo laikotarpiu gali tapti puiki užuovėja žmonėms, siekiantiems išsaugoti ir auginti turimas lėšas“, – primena R. Šukevičius.
Atgal 
