Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos centrinė kredito unija, siekdama užtikrinti nariams teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. vasario 7 d. vykdys planinius sistemų naujinimo darbus. Informuojame, kad jų metu iki dviejų valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai atliekant operacijas per el. bankininkystę „i-Unija“ ir atsiskaitant LKU mokėjimo kortelėmis.

Darbų pradžia: š. m. vasario 7 d. 23.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. vasario 8 d. 01.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę „i-Unija“ ir mokėjimo kortelėmis atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), sausį pristatė „Mastercard Business“ mokėjimo korteles verslo klientams. Taip kredito unijos prisijungė prie kitų Lietuvos finansų rinkos dalyvių, atvėrusių kelius verslo klientams atsiskaityti už prekes ir paslaugas patogiau.

„LKU grupės kredito unijos veikia visoje Lietuvoje ir savo klientų tarpe turi tiek verslo senbuvių, tiek jaunų verslų. Džiaugiamės, kad nuo šiol verslo klientams galėsime pasiūlyti finansinius sprendimus, apimančius ne tik kreditus ir indėlius, mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugą, bet ir kreditines mokėjimo korteles „Mastercard Business“ su kelionių draudimu“, – sako Jovita Platenkovienė, LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė.

„MasterCard“ – viena didžiausių debetinių ir kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorių, su kuria bendradarbiavimą LKU kredito unijų grupė pradėjo prieš 15 metų, tada pristačius pirmąsias LKU mokėjimo korteles privatiems klientams. Taip pat LCKU nuo praėjusių metų gegužės tapo pagrindine „MasterCard“ organizacijos nare.

J. Platenkovienės teigimu, verslo atstovų susidomėjimas mokėjimo kortelėmis ypač padidėjo pastaraisiais metais: „Populiarėja elektroninės parduotuvės, daugėja ir kitų vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tad mokėjimo kortelių poreikis kasdien auga, taip pat ir verslo klientų tarpe. Pristatyti mokėjimo korteles verslui tapo neišvengiama būtinybe mums, siekiantiems įsiklausyti į savo narių poreikius ir juos atliepti.“

Kredito unija – kišenėje

Šios tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis kortelės turėtojas galės atsiskaityti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kortelė „Mastercard Business“ gali būti išduota juridiniam asmeniui įmonės kasdienių išlaidų apmokėjimui. Prie tos pačios sąskaitos „Mastercard Business“ mokėjimo kortelės gali būti išduotos keliems asmenims, pavyzdžiui, įmonės vadovui ir darbuotojams. Esant poreikiui, kortelei gali būti suteiktas ir kredito limitas.

Atsiskaitymas „Mastercard Business“ kortele euro valiuta Europos šalyse – nemokamas. Skirtingai nei dauguma kitų finansų rinkos dalyvių Lietuvoje – LKU grupės kredito unijos netaiko papildomos maržos valiutos keitimui, atsiskaitant užsienyje kita nei euro valiuta.

Taip pat pagrindinės „Mastercard Business“ kortelės turėtojas yra nemokamai apdraudžiamas kelionių draudimu. Saugesniems apsipirkimams internetu papildomai galima užsisakyti ir nemokamą saugumo programą. Mokėjimo kortelę verslui jau galima užsisakyti atvykus į artimiausią LKU grupės kredito uniją.

Apie LKU kredito unijų grupę

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau nei 20 metų yra didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto. 44 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas – nuo mokėjimo kortelių ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų bei taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, ūkiui bei verslui.

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprintų kooperatinės bankininkystės veiklą Lietuvoje, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose. LKU grupės bendras konsoliduotas turtas, pasibaigus 2021 m. III ketvirčiui, siekė 608,7 mln. Eur. Tuo tarpu grynoji kredito unijų išduotų paskolų portfelio vertė per praėjusių metų devynis mėnesius išaugo 15 proc. iki 478 mln. Eur.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau stiprina pozicijas. Kredito unijos per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,6 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 45 % daugiau nei praėjusį ketvirtį. Taip pat didėjusį finansavimo poreikį patvirtino suteiktų paskolų portfelio pokyčiai – šis per devynis mėnesius augo 15 %.

„Pirmi devyni šių metų mėnesiai pasižymėjo gerais finansiniais rezultatais. Bendros verslo nuotaikos ir teigiami gyventojų lūkesčiai dėl ateities prisidėjo prie didesnių finansavimo apimčių tiek verslo projektams, tiek gyventojų poreikiams. Tokios tendencijos akivaizdžiai palietė ir kredito unijas“, – sako Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra per devynis mėnesius kito. Grynosios palūkanų pajamos 2021 m. rugsėjo 30 d. siekė 16,25 mln. Eur ir, palyginus su 2020 m., buvo 19,53 % didesnės (2020 m. III ketv. – 13,58 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 204 tūkst. Eur ir šis skaičius per trečiąjį ketvirtį augo daugiau nei 2,5 karto.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per devynis mėnesius uždirbo 819 tūkst. Eur grynojo pelno. Taip pat III ketvirtį LCKU didino grynąsias palūkanų pajamas 57,5 % iki 2,45 mln. Eur.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 6,88 % iki 608,67 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius taip pat augo – 13,44 % iki 198,39 mln. Eur.

Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išlieka aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 30,15 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,12 % (normatyvas – 11,8 %).

Toliau auga būstų finansavimo poreikis

LKU kredito unijų grupė pastarąjį ketvirtį ir toliau didino skolinimo apimtis. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per devynis mėnesius augo 15 % iki 478 mln. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 415,4 mln. Eur). Per III ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupė suteikė rekordiškai daug naujų paskolų. Nuo liepos iki rugpjūčio suteiktų naujų paskolų suma siekė 47,28 mln. Eur, t. y. penktadaliu arba 20,8 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Skaičiuojama, kad daugiausia kreditų suteikta fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, beveik pusė bendro portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti. „Pandemijos laikotarpiu gyventojai sutaupė lėšų pradiniam įnašui ir infliacijos fone stengėsi įdarbinti santaupas investuodami į nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu gerina ir savo gyvenimo sąlygas, ieško labiau poreikius atitinkančių būstų. Visa tai iššaukia augančias būstų kainas ir kartu – didėjančią būsto paskolų paklausą“, – komentuoja M. Vijūnas.

Šių metų III ketvirtį LKU grupės kredito unijos suteikė naujų būsto kreditų už 19,34 mln. Eur sumą, iš viso per šį laikotarpį pasirašytos 364 kreditų su NT įkeitimu sutartys. Palyginus su 2020 m. III ketvirčiu, šių kreditų suteikta 13,2 % daugiau. Remiantis LCKU duomenimis, vidutinė būsto paskola LKU kredito unijų grupėje siekia 41 tūkst. eurų, o vidutinis paskolos terminas – 20 metų. Taip pat šiais metais buvo suteikta paskolų prestižinės klasės būstų įsigijimui, kurių vertė siekė daugiau nei 500 tūkst. Eur.

Tuo metu vartojimo kredito sutarčių III ketvirtį pasirašyta beveik tiek, kiek ir atitinkamą laikotarpį praėjusiais metais – už 2,55 mln. Eur. Vartojimo finansavimo portfelis pasibaigus III ketvirčiui siekė 22,6 mln. Eur.

Verslo kreditų suteikta 58 % daugiau

Kredito unijos 2021 m. III ketvirtį ir toliau aktyviai finansavo smulkaus ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. Pasibaigus III ketvirčiui kreditai verslo klientams sudarė 25,9 % (123,68 mln. Eur) viso paskolų portfelio. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, verslui suteiktų kreditų portfelis augo 41,7 % arba 36,4 mln. Eur. Tuo metu kreditai žemės ūkiui sudarė 19,9 % viso kreditų portfelio (95,48 mln. Eur).

Taip pat 2021-aisiais Europos investicijų fondas ir LCKU pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Garantijų priemonė skirta supaprastinti galimybes gauti finansavimą įmonėms, neturinčioms pakankamo užstato, kad šios galėtų pradėti arba plėtoti savo verslą. Pagal EaSI garantijų priemonę LKU kredito unijos jau suteiktų kreditų vertė siekia 648,5 tūkst. Eur.

Per III ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai – 3,8 % iki 95,48 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Paslaugų plėtra ir naujovės

Augant LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos rezultatais, sistemingai plečiamas finansinių paslaugų spektras ir diegiamos naujovės. Štai pastaraisiais metais LCKU buvo įtraukta į ADB „Gjensidige“ tarpininkų sąrašą ir gali LKU kredito unijų nariams pasiūlyti draudimo paslaugas. Draudimo paslauga teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims.

Plečiant paslaugas verslo klientams, netrukus bus pristatytos ir mokėjimo kortelės verslui „MasterCard Business“. Šios tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis kortelės turėtojai galės atsiskaityti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taip pat gruodžio mėnesį LKU kredito unijų grupė pristatė išmaniąją programėlę. Jos vartotojai – fiziniai asmenys – gali atlikti mokėjimo pavedimus, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti savo mokėjimo sąskaitų išrašą. Artimoje ateityje žadama išplėsti esamas programėlės funkcijas ir verslo klientams. Programėlė jau pasiekiama „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.

Pinigo vertę jaunystėje supranta nedažnas. Noras taupyti, atsidėti juodai dienai neretai atkeliauja su branda, o tai – irgi sąlyginis matas. Vieni ryžtingų taupymo veiksmų imasi 30-ies, kiti apie finansinį raštingumą ir drausmę susimąsto atšventę 50-metį ar vėliau. Ką apie mūsų taupymo įpročius mano specialistai ir kokiais patarimais gali pasidalyti?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pokalbyje „15min“ studijoje su Lietuvos centrinės kredito unijos Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktore Ieva Naudžiūnaitė bei Iždo departmento direktoriumi Rūteniu Šukevičiumi.

Amžėjimo diskusija – „15min“ ir LKU kredito unijų grupės socialinio projekto „Tu esi aš“ dalis.

Prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“ prisijungusios LKU kredito unijų grupės nariai nuo šiol grynuosius pinigus pasieks dar lengviau. Rugsėjį užbaigus bankomatų tinklo „Medus“ infrastruktūros naujinimo procesus, šių bankomatų skaičius išaugo nuo 150 iki 250 visoje Lietuvoje, įskaitant įrengtus ir mažesniuose šalies miestuose.

Išplėstas bankomatų tinklas – lengviau pasiekiamos paslaugos

Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ iki šiol apėmė daugiau nei 150 bankomatų. Šį pavasarį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline Lietuva“ priėmė sprendimą sujungti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidėjo iki 250 visoje Lietuvoje.

„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas.

„Vertiname stiprėjančią partnerystę su finansų įstaigomis Lietuvoje ir džiaugiamės, kad turime šią galimybę atnaujinti ir plėsti bankomatų tinklą. Šis projektas įrodo mūsų komandos patirtį atnaujinant ir plėtojant bankomatų tinklus, siekį atitikti partnerių ir jų klientų poreikius.“ – Komentuoja „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovas Gintautas Sasnauskas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 šalyje veikiančias kredito unijas ir Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), prie bendrovės valdomų bankomatų „Medus“ prisijungė dar praėjusiais metais.

LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorės Jovitos Platenkovienės teigimu, partnerystė su „Worldline Lietuva“ reikšmingai prisideda gerinant paslaugų prieinamumą kredito unijų nariams: „Kredito unijos veikia visoje Lietuvoje, įskaitant ir regionus. Todėl mums svarbu, kad nariai galėtų išsigryninti turimas lėšas greitai, lengvai ir patogiai. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su vienu iš bankomatų paslaugų teikimo lyderių, galime gerinti paslaugų prieinamumą ir savo narių patirtis.“

Didinant grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje

Lietuvos bankas šiemet inicijavo finansų rinkos dalyvių dialogą, kurio rezultatas – septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. To bus siekiama įrengus dar šimtą bankomatų ar gyventojams atvėrus kitus alternatyvius lėšų išgryninimo būdus. Tarp pasirašiusiųjų Tarpusavio supratimo memorandumą – ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti LCKU.

LKU grupės kredito unijų mokėjimo kortelių turėtojai ir anksčiau galėjo išsigryninti lėšas unijų klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, arba bet kuriame bankomate. Taip pat kredito unijos plėtoja lėšų išgryninimo per kortelių skaitytuvus paslaugą. Bet kurio banko klientai gali išgryninti kortelėje turimas lėšas atvykęs į kredito uniją ar jos nutolusią kasą, teikiančią šią paslaugą.

„Mūsų vienas pagrindinių tikslų – būti kuo arčiau ir kuo labiau pasiekiamiems. Dėl tos priežasties, dar metų pradžioje įdiegėme nuotolinės narystės sistemą, per kurią gyventojai gali tapti kredito unijų nariais neatvykę į kredito uniją. Taip pat, atsižvelgę į narių poreikius, netrukus startuosime su LKU išmaniąja programėle. Džiugu, kai mūsų strateginiai tikslai atliepia ir mūsų partnerių tikslus“, – teigia J. Platenkovienė.

Portale „15min“ prasideda socialinis projektas „Tu esi aš“, kurio pagrindiniu rėmėju tapo LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į amžėjančią Lietuvos visuomenę, keisti nusistovėjusius stereotipus amžiaus atžvilgiu ir skatinti „sidabrinę“ ekonomiką. Projekte senjorai dalinsis istorijomis, kurios įkvepia amžėjimą pasitikti kaip galimybių ir atradimų etapą, bei jo metu bus išrinktas „Metų senjoras 2021“.

Lietuva – tarp sparčiausiai amžėjančių

Lietuva rikiuojasi tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių, todėl vyresnio amžiaus žmonių integracija į ekonomiką, jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą tampa vis svarbesniu klausimu.

Pensinis amžius dažnai visuomenėje pasitinkamas kaip menama riba – štai esi darbo rinkoje, gyveni aktyvų socialinį gyvenimą arba ne, tačiau ar tikrai? Amžėjimą vertiname kaip socialinę problemą, tačiau branda juk gali atverti daugybę naujų galimybių.

„Sidabrinės“ ekonomikos vystymas naudingas tiek verslui, tiek valstybei, tiek patiems senjorams. Įsitraukdami į darbo rinką ar įvairias socialines veiklas, senjorai kuria pridėtinę vertę, mažina kartų atotrūkį, gerina savo emocinę būklę ir augina savivertę. Projekte „Tu esi aš“ senjorai ir dalinasi amžėjimo patirtimis, galimybėmis bei iššūkiais.

Projekto partneriu tapusi LKU kredito unijų grupė atkreipia dėmesį, kad amžėjimo tema, senjorų iššūkiai ir patirtys jiems – labai svarbios. Jau daugiau nei 20 metų veikdamos net ir mažiausiose bendruomenėse, kredito unijos mezga artimus ryšius su kiekvienu jų nariu. Todėl kredito unijos jau yra tapusios daugiau nei finansų įstaigos ir aktyviai prisideda prie visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo kūrimo.

„Nemažą dalį kredito unijų narių sudaro senjorai, kurie – ištikimi mūsų kredito unijų klientai ir nariai jau ne vieną dešimtmetį. Jaučiame atsakomybę reaguoti į šios visuomenės dalies patiriamus socialinius iššūkius, vyraujančią atskirtį ir iš to kylančias problemas. Remdami projektą „Tu esi aš“ išreiškiame tikėjimą jo idėja“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Metų senjoras

Šiemet labai svarbia projekto „Tu esi aš“ dalimi tampa ir „Metų senjoras 2021“ rinkimai, kurie organizuojami kartu su žurnalu „60 +“. Šios iniciatyvos autorė Laura Balčiūtė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų – atsikratyti klaidingų amžėjimo įsitikinimų ir mitų, o tai naudinga ne tik senjorams, bet ir visai visuomenei: „Daugybė stereotipų apie senėjimą egzistuoja ne tik tarp jaunimo, bet ir pačių senjorų. Mat senatvėje nedera vienaip ar kitaip elgtis, atrodyti, nedera kažko sakyti, o gyvenimas – vien bėdos ir ligos. Džiaugiuosi, kad tokie projektai keičia visuomenės požiūrį.

Mus supa begalė aktyvių, inovatyvių, kūrybiškų, gyvenimu besidžiaugiančių senjorų. Tokie pavyzdžiai ne tik įkvepia bendraamžius, bet kartu drąsina jaunąją kartą nebijoti, nes brandus amžius – nuostabus.“

Įkvepiančius, jaunatviškus, įdomius, aktyvius senjorus „15min“ ir žurnalo „60 +“ skaitytojai galės registruoti į metų senjoro rinkimus jau nuo rugsėjo 7 d. Konkurse iš viso numatytos 6 senjorų nominacijos: „Metų aktyviausias“, „Metų kūrybiškiausias“, „Metų inovatyviausias“, „Metų tvariausias“, „15min skaitytojų balsas“ ir „Metų senjoras 2021“

1990 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o visas spalis – laikomas senjorų mėnuo. Amžėjantiems žmonėms aktualias problemas, jų istorijas „Tu esi aš“ portale gvildensime nuo rugsėjo. Senjorų mėnesį pasitiksime su rinkimų „Metų senjoras“ apdovanojimais ir dienos konferencija amžėjimo tema „15min“ portale.

Nuorodą į projekto istorijas rasite čia.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 2,48 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei prieš metus, kai šis siekė kiek daugiau nei 1 mln. Eur. Taip pat konsoliduota kredito unijų grupė per metus penktadaliu padidino gyventojams, ūkiui ir verslui išduotų paskolų portfelį.

„Antrąjį metų ketvirtį epidemiologinei situacijai gerėjant ir karantino ribojimams mažėjant, stengėmės išlaikyti didėjančias tiek verslo, tiek privačių asmenų finansavimo apimtis ir stabilią visos LKU grupės kredito unijų veiklą. Džiaugiamės, kad veikdamos sistemingai unijos kasmet demonstruoja augančius tvarią veiklą ir ilgalaikę naudą nariams pagrindžiančius rodiklius“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pirmąjį šių metų pusmetį kito. Grynosios palūkanų pajamos siekė 10,37 mln. Eur ir buvo 19,74 % didesnės nei prieš metus (2020 m. – 8,66 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, palyginus su 2020 m. birželio 30 d., gauta 2,5 karto mažiau – 76 tūkst. Eur, kai pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 190 tūkst. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 394 tūkst. Eur grynojo pelno – 16,57 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį pusmetį, kai suma siekė 338 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 1,55 mln. Eur arba 26,8 % daugiau negu pernai (2020 m. – 1,22 mln. Eur).

Tuo tarpu LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 0,66 % per pirmąjį šių metų pusmetį ir 20,8 % per metus iki 569,49 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per pusmetį susitraukė 28,4 tūkst. Eur arba 13,97 % iki 174,88 mln. Eur. Mat LKU grupės veikla nemaža dalimi orientuota į žemės ūkio segmentą, kuris, prasidėjus sezono darbams, intensyviai investuoja į savo veiklą. Siekiant patenkinti klientų apyvartinių lėšų poreikį, mažėja ir LCKU likvidūs aktyvai (pinigai ir lėšos centriniame banke, vertybinių popierių portfelis). Toks svyravimas – natūralus sezoniškumo nulemtas reiškinys LCKU veikloje.

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,66 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,34 % (normatyvas – 11,8 %).

Kreditų verslui portfelis per metus augo 30,5 %

Per 2021 m. šešis mėnesius LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2021 m. birželio pabaigoje sudarė 458,7 mln. Eur, o tai – 10,42 % daugiau nei prieš šešis mėnesius. Per II ketvirtį pasirašyta 41 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 26,13 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Taip pat per praėjusį ketvirtį reikšmingai augo kreditų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 12,67 mln. Eur – 30,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Bendras kreditų verslui portfelis birželio 30 d. sudarė 82,1 mln. Eur.

„Vyraujant ekonomikos aktyvumui ir didėjant jos apibrėžtumui, praėjusį pusmetį ypač aktyviai skolinosi tiek kredito unijų verslo klientai, tiek dėl antrą ketvirtį vyravusių būsto pardavimų šalyje rekordų LKU kredito unijų grupėje ženkliai padidėjo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis“, – akcentuoja M. Vijūnas.

Kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu suteikta 23,41 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ir birželio pabaigoje portfelis siekė 229,19 mln. Eur sumą. Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusių metų II ketvirčiu, augo neženkliai – 0,97 % iki 21,2 mln. Eur. (2020 m. 21,0 mln. Eur).

Fiksuotas sulėtėjęs kreditų žemės ūkiui portfelio augimas. Per šių metų II ketvirtį pasirašyta naujų sutarčių už 7,33 mln. Eur ir portfelis didėjo 0,34 % iki 91,48 mln. Eur.

Gyventojų taupymas

Neaudituotais duomenimis, birželio 30 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 494,96 mln. Eur ir per ketvirtį susitraukė 0,74 % arba 3,68 mln. Eur. Nors per metus LKU kredito unijų grupės privačių klientų einamosiose sąskaitose laikomų lėšų padaugėjo 39,55 % arba 44,89 mln. Eur, per II šių metų ketvirtį einamosiose sąskaitose pastarųjų sumažėjo 16,93 % arba 32,28 mln. Eur iki 158,39 mln. Eur.

Įsigaliojus karantino atlaisvinimams padidėjo tiek gyventojų noras įdarbinti sutaupytus pinigus, tiek išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti. Taip pat LKU kredito unijų grupės turto ir indėlių portfelio sumažėjimą kasmet lemia jau minėtas sezoniškumas, dėl didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe. Rudenį ūkininkų parduotas derlius darys įtaką santaupų kredito unijose, o kartu ir bendro konsoliduoto LKU kredito unijų grupės turto, augimui.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį užtikrintai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietinėmis bendruomenėmis, verslininkais ir ūkininkais šalies miestuose bei regionuose. Po kredito unijų reformos LKU grupės unijos kasmet stiprėja, augina pelningumo rodiklius ir tokiu būdu tampa vis konkurencingesne finansinių paslaugų alternatyva Lietuvos gyventojams“, – teigia LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pastarąjį ketvirtį kito. Grynosios palūkanų pajamos, palyginus su 2020 m. kovo mėnesiu, buvo 18,8 % didesnės ir siekė daugiau nei 4,976 mln. Eur (2020 m. – 4,187 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 70 tūkst. Eur – 23,9 % mažiau negu pernai (2020 m. – 92 tūkst. Eur).

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. pasiekė 578,3 mln. Eur sumą. Šis rodiklis nuo metų pradžios paaugo 2,2 %. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per tris šių metų mėnesius susitraukė 1,9 % iki 199,4 mln. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 136 tūkst. Eur grynojo pelno – 52,8 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 89 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 702 tūkst. Eur arba 21,6 % daugiau negu pernai (2020 m. – 577 tūkst. Eur).

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,98 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,74 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Gyvenimui ir verslo veiklai pamažu grįžtant į įprastas vėžes, stebėtas konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo mėnesio portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, per metus ketvirtadaliu – 25,7 % – išaugo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis, kurių bendra vertė praėjus pirmam ketvirčiui siekė 222,18 mln. Eur (2020 m. – 176,6 mln. Eur). Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusiais metais, augo neženkliai – 1,18 % iki 21,59 mln. Eur (2020 m. – 21,34 mln. Eur). Viena to priežasčių – dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino akivaizdoje sumažėję gyventojų vartojimo poreikiai.

Net ir pandemijos metu verslo kreditavimo nestabdžiusios kredito unijos pirmuosius tris metų mėnesius ir toliau aktyviai veikė šioje srityje. Kreditų verslui LKU kredito unijų grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur).

Praėjusiais metais LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą, galiojusį iki šių metų kovo 31 d. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Iš viso kredito unijų grupėje dėl koronaviruso pandemijos atidėtos paskolos sudarė 26,4 mln. Eur, iš kurių 16,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių atidėjimų paskoloms sudarė 0,3 mln. Eur.

Žemės ūkio kreditavimas ir lengvatiniai kreditai

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,06 mln. Eur (2020 m. – 92,17 mln. Eur). Naujai sudarytų sutarčių per metus vertė – 8 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Lengvatiniai kreditai teikiami pagal tris priemones: pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, nukentėjusiems COVID-19 ligos protrūkio metu, ir ūkininkams, per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Pagal šias priemones, kovo 31 d. duomenimis, su esamais ir naujais kredito unijų nariais pasirašyta 313 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – 33 mln. Eur.

Sulėtėjo gyventojų taupymas

Praėjusiais metais vyravęs ekonominis neapibrėžtumas išryškino taupymo svarbą, tačiau pastaroji tendencija prasidėjus 2021-iesiems kiek atslūgo. Neaudituotais duomenimis, kovo 31 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 498,63 mln. Eur ir per ketvirtį augo vos 0,6 % arba 3 mln. Eur. Viena to priežasčių – padidėjusios gyventojų išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti.

Vis dėlto pastarąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijose kito indėlių portfelio struktūra: indėlių iki pareikalavimo mažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis augo 12,1 mln. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį – 63,56 % arba 316,9 mln. Eur – kovo mėnesio pabaigoje sudarė terminuotieji indėliai.

Taip pat dar kovo mėnesį buvo sudaryta galimybė fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu per narystės savitarnos sistemą.

„Prie sistemos jau prisijungė daugiau nei 20 kredito unijų ir vis ženklesnis procentas gyventojų tampa kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Vis dėlto stabilus klientų aptarnavimo vietų skaičius regionuose patvirtina, jog vienas iš mūsų prioritetų – išlikti artimomis finansų įstaigomis tiek fiziškai, tiek elektroniniais kanalais“, – teigia LCKU Informacinių technologijų ir vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Finansinių sukčiavimų virtualioje erdvėje daroma žala per metus padidėjo kartais: Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu ir noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus.

Pirmąjį 2021 m. ketvirtį LBA priklausantys finansų rinkos dalyviai, tarp kurių ir Lietuvos centrinė kredito unija, fiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai: užfiksuoti 122 atvejai, sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,2 mln. eurų.

Šiemet dar nepasitaikė atvejų, kai nusikaltėliams būtų pavykę išvilioti lėšas iš darbuotojų, apsimetus įmonės ar įstaigos vadovu, kur kas retesnis ir prieš porą metų paplitęs scenarijus, kai paskambinus buvo apsimetama finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais. Deja, perimant susirašinėjimą ir klastojant sąskaitų faktūrų duomenis per tris 2021 m. mėnesius padaryta 1 mln. eurų žalos – tiek pat, kiek analogišku būdu per visus praėjusius metus.

Anot LBA finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko Audriaus Šapolos, šias tendencijas galima susisieti su pandemijos situacija ir visuomenės nuotaikomis.

„Gyvo bendravimo galimybės pirmąjį metų ketvirtį buvo apribotos, nemaža dalis žmonių šiemet ir toliau dirba bei mokosi nuotoliniu būdu. Taigi daugiausia bendraujame, apsiperkame ir kitus reikalus tvarkome telefonu bei internetu. Sukčiai aktyviai stebi situaciją ir naudojasi aktualijomis – tiek siūlydami neva pelningas investavimo galimybes, tiek apgaule pakeisdami sąskaitos numerį dokumentuose. Todėl pagrindinis patarimas gyventojams šiuo metu – kiekvieną gautą pasiūlymą tikrinti dvigubai, būti ypač apdairiems ir nepasikliauti pasakomis apie greitą praturtėjimą“, –  akcentavo prevencijos ekspertas.

Grįžo netikri laiškai

Nemažėja žala, gyventojų patiriama dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo, vykstančio nusikaltėliams užmezgus emocinį ryšį su aukomis: šiemet jau nustatyti 36 tokie epizodai, kurių bendras nuostolis – apie 200 tūkst. eurų. Lėšos dažniausiai pervedamos į užsienyje esančias bankų sąskaitas.

Šiek tiek išaugo vadinamųjų „phishing“ vagysčių, vykdomų suklastojus SMS ir elektroninius laiškus, daromi nuostoliai – pranešta apie 11-a tokių atvejų, kurių metu netekta 66 tūkst. eurų. Su pastaruoju reiškiniu šiemet jau susidūrė ne vienas finansų rinkos dalyvis, kurio vardu buvo manipuliuojama suklastotuose elektroniniuose pranešimuose. LBA primena, kad bankai ir kitos žinomos organizacijos bei įstaigos niekada nesiunčia gyventojams laiškų su aktyviomis nuorodomis, prašymais nurodyti savo asmeninius duomenis ir pan. jautrią informaciją.

LBA duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių šalies gyventojams padaryta žala viršijo 4,5 mln. Eur, užfiksuoti iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejai.

Vykdydama nuoseklią virtualių sukčiavimų situacijos stebėseną sektoriaus mastu, LBA finansinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje statistiką fiksuoja nuo 2020 metų pradžios.

Primename labiausiai paplitusius sukčių naudojamus scenarijus:

1. Investicinis sukčiavimas.

Kalbūs pašnekovai, prisistatantys „investavimo ekspertais“, telefonu siūlo pelningai įsigyti aukso, naftos ar investuoti į fondus. Dažnai skambinama iš užsienietiškų numerių, per pokalbių programėles „Viber“ ar „WhatsApp“, bendraujama rusų kalba.

Patarimas: geros reputacijos investavimo ekspertai nesiūlo savo paslaugų skambinėdami nepažįstamiems asmenims. Tokius skambučius geriausia iškart atmesti. Nepaisykite pašnekovo spaudimo, kurį tikrai pajusite, nebijokite pasirodyti nemandagūs, nesileiskite įkalbinėjami parsisiųsti kompiuterines programas.

2. Verslo sukčiavimai: suklastotos sąskaitos faktūros, netikras įmonės vadovas.

Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami. Taip pat paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – nusikaltėlių sąskaitą.

Patarimas: šiose situacijose gali padėti nuoseklūs vidiniai organizacijos procesai. Tai gali būti keturių akių principas, būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui. Mokėjimams, kurie viršija nustatytą limitą, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo papildomą procedūrą. Atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones.

3. „Fišingas“ (angl. phishing) arba sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti asmeninius konfidencialius duomenis.

Pasitelkę elektroninį paštą, SMS žinutes, skambučius telefonu, sukčiai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais – pavyzdžiui, bankininkais, – ir siekia išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Neretai naudojamasi aktualiomis temomis, pvz., pranešama, neva atėjo laikas atnaujinti savo paskyrą, užpildyti klausimyną, gauti kompensaciją, parsisiųsti informaciją.

Patarimas: labai apdairiai vertinkite bet kokią iš nepažįstamo asmens gautą užklausą ar pasiūlymą, net jeigu šis pasakoja, neva jūsų sąskaita neva buvo „užvaldyta“ arba mini kitas gąsdinančias situacijas. Niekam ir niekada neatskleiskite savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų. Kaskart pasitikrinkite siuntėjo arba nuorodos adresą, nespauskite ant nuorodų ir prisegtų laikmenų.

Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą. Vis dėlto įtarus, kad galėjote būti apgauti – kuo skubiau kreipkitės į savo kredito uniją.

„Taisyk ratus žiemą, o roges vasarą“ – sakoma iki skausmo žinomoje patarlėje. Tad artėjant pavasariui, ūkininkai jau planuoja būsimo sezono darbus ir jiems atlikti reikalingas investicijas. Siekdamos palengvinti patiriamus nuostolius bei padėti vystyti ūkius, LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriu UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu (ŽŪPGF), aktyviai veikia lengvatinių kreditų srityje.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), paskolų žemės ūkiui portfelis 2020 m. gruodį siekė 86,3 mln. Eur. Taip pat per visus praėjusius metus buvo suteikta lengvatinių kreditų pagal ŽŪPGF skatinamąsias finansines priemones už daugiau kaip 25 mln. Eur.

„LKU grupės kredito unijos turi ilgametę darbo su šalies ūkininkais patirtį. Veikiame lanksčiai ir ieškome geriausių kredito sąlygų, atitinkančių besikreipiančiojo poreikius bei galimybes“, – sako Jūratė Tamošaitytė, LCKU einanti projekto „Verslumo skatinimas“ vadovės pareigas.

„Ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami palūkanų naštos“

Dėl skirtingų sezonų bei klimato kaitos nulemtų reiškinių, ligų ir kenkėjų, ūkininkai kasmet patiria didelių nuostolių. Reaguodamos į sunkiai prognozuojamus iššūkius, 10 LKU grupės kredito unijų tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatinius kreditus pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.

Kreditai pagal skatinamąją finansinę priemonę teikiami žemomis, 2 proc. nesiekiančiomis palūkanomis. Dėl kreditų iki 25 tūkst. Eur gali kreiptis pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per pastaruosius trejus metus nukentėję nuo sausros, liūčių, šalnos ar kitų derliui pakenkusių klimato veiksnių.

„Žemės ūkis yra sritis, labiausiai kenčianti nuo nepalankių klimato reiškinių – tai patvirtina paskutiniųjų trijų metų tendencijos. Taip pat ūkininkai, keisdami technologijas ir prisitaikydami prie nuolat kintančių ūkininkavimo sąlygų, privalo papildomai investuoti ir rasti sprendimus, kaip išlikti konkurencingais rinkoje. Šioje vietoje ypatingą reikšmę įgyja lengvatiniai kreditai mažesnėmis metinėmis palūkanomis“, – teigia kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovė Virginija Stonkuvienė.

Skatinamąja finansine priemone  „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ pasinaudojo kredito unijos „Tikroji viltis“ narys, ūkininkas Egidijus Šemeklis. Daugiau nei 15 metų Akmenės raj. plėtojantis mišrų ūkį, E. Šemeklis 2017-aisiais susidūrė su šalnų pasekmėmis: „Nors tada nušalo virš 30 ha derliaus, šis žemės plotas sudarė mažiau nei 25 proc. viso pasėto ploto, todėl paramos iš valstybės tada negavome“, – prisimena E. Šemeklis.

Ūkininkas savo veikloje stengiasi naudoti naujausią ir išmaniąją žemės ūkio techniką. Tokiu būdu galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti naudojamų cheminių medžiagų kiekį bei apsaugoti ne tik auginamą derlių, bet ir gamtą. Būtent gautu lengvatiniu kreditu buvo padengta dalis sumos, reikalingos įsigyti naują išmanųjį purkštuvą E. Šemeklio auginamoms ankštinėms kultūroms.

Ūkininkas neabejoja – šios lengvatinės priemonės yra svarbi pagalba šalies ūkininkams. „Ko tada neuždirbau iš nušalusio derliaus, tą valstybė kompensavo pasiūlydama patrauklias kredito palūkanas. Reikia įvertinti, kad nors ūkio plėtra be skolintų lėšų yra įmanoma, tačiau ji bus kur kas lėtesnė. Tokių lengvatinių priemonių dėka ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami jokios palūkanų naštos“, – savo patirtimi dalijasi E. Šemeklis.

Pagalba pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkio subjektams

„Tam tikros finansinės priemonės yra skirtos pagelbėti nuo nepalankių klimato ar ekonominių sąlygų nukentėjusiems ūkininkams. Taip pat nemažiau yra aktualu ir lengvatiniai kreditai, skatinantys ūkių plėtrą. Šioje vietoje siūlome finansines priemones, kurios kuria palankesnes sąlygas ūkio subjektams gerinti jų ūkių rezultatus, tvarumą, aplinką ar infrastruktūrą“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų ūkių plėtrai ir vystymui, 17 LKU grupės kredito unijų tarpininkauja teikiant kreditus pagal dar vieną ŽŪPGF lengvatinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“.

Lengvatiniai kreditai pagal finansinę priemonę pirmine gamyba užsiimantiems ūkiams ir ūkininkams bendra metinė palūkanų norma – 3 proc. Kredito administravimo mokestis – iki 0,5 proc. visos kredito sumos.

„Pagal šią lengvatinę priemonę galime suteikti kreditus žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti patrauklesnėmis nei rinkos sąlygomis. Pasiskolinti galima iki 7 metų laikotarpiui, o didžiausia galima kredito suma – 110 tūkst. Eur“, – pabrėžia J. Tamošaitytė.

Primename, kad norintieji gauti kreditą žemės ūkiui, gali pateikti užklausą LKU kredito unijų grupės interneto svetainėje www.lku.lt arba kreiptis el. paštu [email protected]. Artimiausiu metu su Jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas pateiks kredito žemės ūkiui pasiūlymą. Taip pat dėl konsultacijos galite atvykti į artimiausią LKU grupės kredito uniją.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles. Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą.

Per praėjusius metus LBA nariai iš viso užfiksavo 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja.

2020 m. LBA ir jos nariai ne tik ėmėsi iniciatyvos kas ketvirtį fiksuoti incidentų elektroninėje erdvėje skaičių ir daromą žalą, bet ir pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas.

„Nuolatinė situacijos stebėsena leidžia įžvelgti nusikaltėlių dažniau naudojamas strategijas ir perspėti apie tai klientus. Savo ruožtu pareigūnų žodis užkibusiems ant sukčių kabliuko dažnai yra paveikesnis nei banko tarnautojo skambutis. Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – akcentavo Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

„Finansinis raštingumas šiandien neįsivaizduojamas be gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir apdairiai elgtis virtualioje erdvėje. Su savo duomenimis ir lėšomis privalome elgtis itin rūpestingai, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė. – Elektroniniai mokėjimai yra patogūs ir greiti, o už jų tvirtinimą asmuo atsakingas pats. Sukčiai mėgina tai išnaudoti saviems tikslams ir siekia paskatinti aukas patvirtinti pavedimą į nurodytą sąskaitą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis netikroje svetainėje arba kitaip neapdairiai atskleisti savo asmeninius duomenis.“

Viliojo „investuoti“

Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, lyginant su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai. „Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pvz., „Viber“ ar „WhatsApp“.

Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.

Norėdami apsimesti generaliniu direktoriumi arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą. Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą.

Negaili laiko įdirbiui

Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų. Pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t. t.

Paaiškėjus tiesai, situacija būna ypač skaudi, nes romantiniai sukčiai dažniausiai negaili laiko įdirbiui: bendravimas su potencialia auka gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o pastangos užmegzti artimą ryšį – labai įtikinamos.

Nors vis daugiau incidentų įvyksta virtualioje erdvėje, piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis – angliškai šis sukčiavimo būdas vadinamas „phishing“, – išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.

Patarimas – neskubėti ir nepasiduoti spaudimui

Ekspertai pataria visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją įvertinti kritiškai ir atsakyti sau į 3 esminius klausimus.

1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija. Ypač jei ši Jus pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. Taip pat jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios egzistuojančios institucijos atstovu.
2. Ar mane bandoma paveikti emociškai? Nerealiai skambantis pranešimas apie laimėjimą loterijoje, kurioje neprisimenate dalyvavę, siūlymas solidžiai užsidirbti, dėl visų užduočių susitariant nuotoliniu būdu ir pasitelkiant asmeninę sąskaitą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, meilus pokalbis socialiniuose tinkluose, po kurio ateina finansinės pagalbos prašymas… Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
3. Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atsiskaityti internetu šiandien yra paprasta, tačiau būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange. Kilus įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką bei policiją.