Kredito unijos „Germanto lobis“ darbo laikas šventiniu laikotarpiu:
2022-10-31 – dirbs iki 16:00 val.
2022 m. lapkričio 1, 2 d. – NEDIRBS
2022-11-03 – dirbs įprastu laiku.
(8 444) 33788, 8 620 89623
Tapk mūsų draugu Facebook paskyroje ir sudalyvauk Helovino konkurse: https://www.facebook.com/GermantoLobis
„Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas balsas. – Ar šiuo metu galite kalbėti? Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų operacijų.“ Atsiliepęs 60-metis Arūnas tuo metu darbavosi sode ir labai nustebo – tokių skambučių niekuomet nebuvo sulaukęs, o savo sąskaita naudojosi tik pats ir visuomet labai apdairiai.
Tačiau paskambinusi moteris sakė ką kita – esą panašu, kad jo sąskaita bus pasinaudoję piktavaliai. O dėl to Arūnas gali ne tik prarasti pinigus, bet ir sulaukti teisėsaugos įtarimų.
„Ką gi dabar daryti? – vyro galvoje iškart ėmė suktis visas minčių spiečius. – Nejaugi būsiu palaikytas nusikaltėliu, nors prie savo sąskaitos net nesu prisijungęs ir naujausius pavedimus esu atlikęs praėjusią savaitę?.. Pirkau kelias prekes interneto parduotuvėje ir atsiskaitinėjau kortele… Gal tai susiję? Kažkokia velniava…“
Pašnekovė puolė jį raminti ir pasiūlė, anot jos, prevencinį sprendimą. Jeigu Arūnas pasakytų jai savo prisijungimo kodą ir PIN kodus, ji prisijungsianti prie sąskaitos ir patikrinsianti. Arūnas nuskubėjo į namus akinių ir slaptažodžių generatoriaus.
Akimirkai mintyse šmėstelėjo – ar gerai taip atvirauti su nepažįstamąja? „Gal būtų geriau man atvykti į skyrių? Kažkaip nesaugiai viskas atrodo“, – sudvejojo jis.
Pašnekovė anaiptol nenustebo. „Būtent, nesaugiai. Todėl mes ir stengiamės būti lankstūs ir patys pasirūpiname savo klientais. Neužtruksime nė penkių minučių, o ramybė garantuota ilgam. Man reikės tik prisijungimų, daugiau jokios konfidencialios informacijos“, – aiškino ji.
„Diktuokite… 5457… Taip, gerai, jau matau, kas čia nutiko. Kažkoks keistas pavedimas į Kiniją, tuoj jį užblokuosiu. Viskas gerai. Dar reikės antro jūsų patvirtinimo, kad užbaigtume tikrinimą, sakykite PIN kodą. Ačiū, ir antrąjį“, – instrukcijas dėstė moteris.
Arūnas susakė visus prašomus duomenis – kelis kartus padiktavo prisijungimo kodus iš generatoriaus. Pašnekovė padėkojo už bendradarbiavimą ir atsisveikino, palinkėjusi geros dienos. Arūnas grįžo prie darbų.
Po poros dienų vyras prisėdo prie kompiuterio – ketino susimokėti komunalinius mokesčius. Vyriškio nuostabai, jo banko sąskaita, kurioje, tiksliai žinojo, dar prieš savaitę buvo 4000 eurų, dabar buvo tuščia.
Arūnas karštligiškai mąstė: kur galėjo išplaukti pinigai? Juk nieko brangaus nepirko, jokių automatinių nuskaitymų nėra nustatęs… Ir tada prisiminė pokalbį su banko vadybininke prisistačiusia moterimi. Susiradęs jos numerį savo telefone, paskambino juo, tačiau šis buvo išjungtas. Tai vyriškiui sukėlė dar daugiau įtarimų.
Arūnas internete susirado savo banko trumpąjį klientų linijos numerį. Banko konsultantė, išklausiusi jo pasakojimą, patarė pasitikrinti išeinančių mokėjimų skyrelį interneto banke. Ten Arūnas pamatė kelis pavedimus, prieš porą dienų iškeliavusius į jam nežinomų asmenų sąskaitas užsienyje. Iš jo paties banko sąskaitos! Tyrimą dėl situacijos pradėjo ir bankas, ir policija. Koks bus rezultatas, prognozuoti nėra lengva, kadangi formaliai Arūnas pats patvirtino atliktus mokėjimus.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, ši pagal realius faktus sukurta istorija atskleidžia, kad telefoninių sukčių sėkmė dažniausiai susijusi su emociniu spaudimu. Banko vadybininke prisistačiusi apgavikė kalbėjo įtikimai ir užtikrintai, gąsdino žmogų lyg iš niekur atsiradusiu pavojumi, dėstė iš pažiūros logiškai skambančius patarimus. Užkluptas kasdienėje situacijoje, jis pritrūko budrumo.
Ekspertė primena ir kitą opią problemą – vadinamąjį „fišingą“ (angl. phishing), kai žmonėms siunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Gavėjas kviečiamas spausti ant pridėtos aktyvios nuorodos, vedančios į sukčių tinklalapį – šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti piktavalių atliekamus pavedimus ir pan. Antrąjį šių metų ketvirtį tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500 ir šitaip išviliota per 1 mln. eurų. Tokie nusikaltimai sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų.
Pagrindinis dalykas, kurio nevalia pamiršti – jokios finansų įstaigos darbuotojas, institucijos tarnautojas ar pareigūnas niekuomet neprašys jūsų banko sąskaitos numerio ar prisijungimo duomenų, o finansų įstaigos nesiunčia klientams pranešimų su aktyviomis nuorodomis. Pasakyti prisijungimo kodus nepažįstamam žmogui arba suvesti juos sukčių pakištoje svetainėje yra tas pats, kas atiduoti raktus nuo savo būsto smalsiam praeiviui ir nurodyti adresą.
Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais ar žinutėmis – nesileisti į pokalbį ir neatsakyti į pranešimus, nespausti nuorodų ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje.
Daugiau tikrų faktų pagrindu sukurtų istorijų apie finansinius sukčiavimus rasite interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt. Joje taip pat apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami.
Tai – LBA ir jos vienijamų 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais vykdomos informacinės kampanijos „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes, dalis.
Šalies finansų įstaigoms įgyvendinus pernai su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, įrengta 100 BANKOMATAS.LT tinklo bankomatų miesteliuose, kur jų iki šiol nebuvo – 250 000 gyventojų dabar gali patogiau išsigryninti pinigų.
„Įgyvendinant šį išskirtinį projektą, teko įveikti ne vieną iššūkį bei koreguoti pirminį planą, kad naujieji bankomatai trumpiausiais įmanomais terminais pasiektų Lietuvą, būtų paruošti kasdieniam darbui ir įrengti tinkamuose pastatuose. Tikimės, kad tinklas BANKOMATAS.LT padės regionų gyventojams patogiau tvarkytis finansinius reikalus – ne tik dėl to, kad bankomatai yra arčiau namų, bet ir todėl, kad čia galima išsigryninti pinigų tomis pačiomis sąlygomis, kaip iš savo finansų įstaigos bankomatų“, – sakė Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė.
Galimybė išsigryninti pinigų dabar prieinama iš viso 191 šalies mieste bei miestelyje. Įgyvendinus memorandumą, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91 proc. gyventojų, o iki 20 km atstumu – 99 proc. gyventojų. Iki memorandumo pasirašymo šie rodikliai buvo atitinkamai 82 proc. ir 95 proc. Grynųjų pinigų prieinamumas pagerėjo 39 savivaldybių gyventojams.
Naujieji bankomatai yra pritaikyti ir neįgaliųjų poreikiams. Tai lemia įrenginių funkcinių klavišų išdėstymą bei signalų garsumą, o taip pat ekranų aukštį.
Vadovaujantis memorandumu, iki š. m. liepos 1 d. 50-yje vietovių turėjo atsirasti bankomatai, o kitose galėjo būti pasitelktos jiems lygiavertės alternatyvos. Vis dėlto kredito įstaigos ir LBA priėmė sprendimą visose vietovėse įrengti būtent bankomatus, kaip gyventojams patogiausią grynųjų pinigų išdavimo būdą.
Naujųjų bankomatų sąrašas su adresais skelbiamas interneto svetainėje BANKOMATAS.LT. Pastatų viduje įrengti bankomatai veikia šių įstaigų darbo valandomis, išorėje – visą parą.
Įdėjus į BANKOMATAS.LT bankomatą „Swedbank“, AB, AB SEB banko, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus, AB Šiaulių banko, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo ar LKU kredito unijų grupės įstaigų mokėjimo kortelę, ekrane pasirodo kiekvienos finansų įstaigos klientams įprastas vaizdas.
Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra pagal finansų sektoriaus ir Lietuvos banko memorandumą buvo sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu šalyje veikia per 1 000 bankomatų, kurių vietas galima rasti čia. Grynųjų pinigų išdavimo paslaugos taip pat teikiamos daugiau kaip 2 200 „Perlo“ terminalų, bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 000 taškų.
Užtikrinant, kad grynųjų pinigų išdavimo taškų tinklas šalyje būtų plečiamas skaidriai ir objektyviai, memorandume nustatyti kriterijai bei jų įgyvendinimas parenkant vietas bankomatams šalies teritorijoje grįstas oficialia Lietuvos statistikos departamento gyventojų statistika bei geografine informacija.
9-tą kartą visi susirinkome prie didžiosios Telšių Masčio ežero pakrantės, kad galėtume startuoti estafetinio ir asmeninio bėgimo šventėje JUDĖKIME KARTU 2022.
Džiugu, kad kredito unijos „Germanto lobis“ inicijuota bėgimo šventė, kurią tęsia Orientavimosi sporto klubas Telšiai, kasmet į miestą sutraukia bėgikus ne tik iš Telšių, bet ir visos Lietuvos. Tikime, kad šis renginys, dar tik įgauna pagreitį, tad nesustokime judėti ir susitikime kitais metais!
Kredito unija „Germanto lobis“ – bendruomenei artimas finansų partneris!
Foto: Gedas Girdvainis Photography
Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.
Šalies televizijų ir radijo stočių eteryje šiandien pasirodys kampanijos klipai. Visi norintieji išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.
„Bendradarbiaudami su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais išskyrėme dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamas kaukes. Kitaip tariant, scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikydamas šaltą protą ir neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato, o su kauke“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
„Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Nuo apgavikų gali nukentėti bet kuris asmuo – budrumas ir apdairumas šiandien ypač svarbus kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.
Kampanijos kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“. „Nagrinėdami užduotį aiškia žinute pasiekti ir perspėti kuo daugiau žmonių, supratome, kad svetimo skausmo nebūna. Kitų asmenų ašaros ir nesėkmės visada jaudina gerokai mažiau nei mūsų pačių patirtys, nes instinktyviai esame linkę nelaikyti savęs „tokiais kvaileliais“, pasimaunančiais ant sukčių kabliuko. Taip gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti. Būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.
LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų. Gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).
Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.
Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.
Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.
Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Taip pat neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines. Ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.
Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.
Informuojame, kad nuo 2022 m. spalio 17 d. nutraukus Taupomojo indėlio sutartį prieš sutartyje numatytą terminą, ar atsiimant dalį Taupomojo indėlio, nenutraukiant indėlio sutarties ir lėšas išmokant grynais pinigais, bus taikomas Unijos nustatytas grynųjų pinigų išėmimo mokestis, pagal sutarties nutraukimo, indėlio dalies atsiėmimo dieną galiojančius mokėjimo paslaugų įkainius.
Suėjus Taupomojo indėlio sutarties pabaigos terminui ir lėšas išmokant grynais pinigais, indėlio bei priskaičiuotų palūkanų sumai, pinigų išgrynino mokestis netaikomas.
| Unijos | Terminas, mėn. |
Minimali indėlio suma, EUR |
||||
| 1-6 | 6-12 | 12-18 | 18-24 | 24-36 | ||
| Kredito unija „Germanto lobis” | – | 0.2% | 0.3% | 0.4% | 0.5% | 5 |
Kaupiamosios palūkanos apdovanoja taupančius: kuo anksčiau pradėsite taupyti – tuo didesnę grąžą ateityje gausite!
Taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Šį indėlį galima papildyti jums patogiais – reguliariais arba nereguliariais – įnašais, o palūkanos kitą mėnesį bus skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Nustebsite, kiek galite sutaupyti, į savo taupomojo indėlio sąskaitą įnešdami net ir nedideles sumas bei už tai gaudami kaupiamąsias palūkanas!
Standartinis pavyzdys:
Jei kredito unijoje padėsite 1 000 Eur su 1,5 proc. metinėmis palūkanomis, kas mėnesį taupomojo indėlio sąskaitą papildydami po 50 Eur per 10 metų sutaupysite 7 630,74 Eur, iš kurių kaupiamosios palūkanos sudarys 630,74 Eur*.
* Taupomojo indėlio sutartis gali būti sudaroma kredito unijos nustatytam maksimaliam terminui, kuriam pasibaigus gali būti automatiškai pratęsta. Pratęsimo dieną palūkanos bus perskaičiuotos pagal tą dieną kredito unijoje galiojančias palūkanų normas.
Detali informacija apie indėlių draudimo sąlygas ir atvejus, kai indėliai nėra draudžiami ir kai taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai, pateikiama VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainėje www.iidraudimas.lt.
Papildomą informaciją indėlininkams rasite čia.
DALYVAUK BĖGIME IR NAMO GRĮŽK SU BROOKS BĖGIMO BATELIAIS! 
Estafetinio ir asmeninio bėgimo šventė JUDĖKIME KARTU 2022 – registracija JAU atidaryta! Susitinkame 2022 m. rugsėjo 03 d..
Registracija: https://dbsportas.lt/lt/varz/2022116
Nuostatai: 
Sekite renginio naujienas: https://fb.me/e/3nJyxjwjE
PASIŪLYMAS kredito unijos „Germanto lobis“ nariams: nuo 2022 08 01 iki 2022 08 31 dienos debeto kortelė „Maestro“ išduodama NEMOKAMAI.
„Maestro“ debeto kortelės privalumai:
Prašymas išduoti mokėjimo kortelę.
Vienas, du… ir klientas atsiskaitė! Ar jau pasirūpinote savo kortelių skaitytuvu? LKU vasaros akcija dar tęsiasi.
Suteikite galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis greitai ir patogiai elektroniniais mokėjimo kortelių skaitytuvais. O dabar dar ir geresnėmis sąlygomis – pasinaudokite LKU grupės kredito unijų vasaros* pasiūlymu verslui:
Pasirinkite nešiojamą „INGENICO Move 2500“ skaitytuvą
Sudarykite ilgalaikę mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos sutartį (12 mėn. ir daugiau)
Naudokitės paslauga 2 mėnesius nemokamai!
Akcijos sąlygos bus pritaikytos sudarius sutartį iki rugpjūčio 31 d.
Daugiau informacijos apie mokėjimo kortelių skaitytuvus rasite čia: Kortelių skaitytuvai.
LKU grupės kredito unijos – artimos Jūsų verslo finansų partnerės!
Šaltinis: Telšių žinios
Liepos 5-ąją kredito unijos „Germanto lobis“ patalpose atidaryta telšiškio fotomenininko Šarūno Jonkaus fotografijų paroda. „Foto kolekcija Paryžius 2022“ kviečia bent trumpam nukeliauti į Paryžių ir susipažinti su ten verdančiu gyvenimu.
Parodoje eksponuojama per 20 fotomenininko nuotraukų, darytų kelionės Paryžiuje metu. Tai – pirmoji Š. Jonkaus asmeninė fotografijų paroda. Šių metų pavasarį fotografo asmeninė prototipinio meno paroda „Dėmesio kūryba“ eksponuota Žemaitės dramos teatro fojė.
„Fotografija yra toks dalykas, kad jei kažkam pasakai, jog fotografuoji, tai sekantis klausimas būna, ar turiu kokį normalų darbą. Dėkoju šeimai už pakantumą, kad vertina tą mano „nenormalų“ darbą. <…> Šiuo metu linksminuosi ir linksminu kitus. Mano didžiausia užduotis yra pakelti nuotaiką“, – sakė dešimtuosius veiklos metus skaičiuojantis fotografas.
Kodėl nuotraukų parodai pasirinkta Prancūzijos sostinė Paryžius? Fotomenininkas tai siejo su meile. Šiuo atveju, meile fotografijai.
„Man, pirmą kartą nuvažiavus į Paryžių, pasisekė, nes tą miestą pamačiau iš gerosios pusės, teko pajusti Paryžiaus dvasią. Tai nuotraukų kolekcija iš aplinkinių žmonių kasdienybės. Jie tiesiog gyveno gyvenimą, manęs fotografuojant nematė, o tai reiškia, kad aš prisiliečiu prie realybės, kokia tik gali būti tikriausia. Tai yra mano inspiracijos šaltinis“, – apie parodą pasakojo Š. Jonkus.
Šarūnas dėkojo kredito unijai „Germanto lobis“ ir jos vadovams už suteiktą galimybę surengti parodą unijos erdvėje.
„Smagu, kad Paryžius apsigyveno kredito Unijos patalpose. Džiaugiamės, kad dalis tų emocijų, meilės, tikrų jausmų įsikūrė čia. Kredito unijos paskirtis ir yra, kad žmonės ateitų čia su išgyvenimais, lūkesčiais, norais ir išeitų iš čia su šypsenomis“, – sveikindama parodos autorių sakė kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.
Parodą kredito unijos pirmame aukšte bus galima apžiūrėti iki šių metų pabaigos.
Kredito unija „Germanto lobis“ – artima Jūsų finansų partnerė, vertinanti glaudų ryšį su kiekvienu bendruomenės gyventoju. Čia durys atvertos kiekvienam!
Kredito unijos „Germanto lobis“ darbo laikas šventiniu laikotarpiu:
2022-07-05 – dirbs iki 16:00 val.
2022-07-06 – NEDIRBS
2022-07-07 – dirbs įprastu laiku.
(8 444) 33788, 8 620 89623
LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), išplėtė išmaniosios programėlės funkcijas verslo klientams. Nuo šiol verslo klientai galės atlikti tas pačias funkcijas, kaip ir privatūs klientai, įskaitant mokėjimus tarp savo sąskaitų ir į kitas finansų įstaigas. Tikimasi, kad išmanioji programėlė dar labiau palengvins kasdienes operacijas verslo subjektams.
„Tendencijos rodo, kad ženkliai daugėja kredito unijų narių, įskaitant ir verslo klientų, kurių kasdienis palydovas – išmanusis telefonas. Tai mums buvo reikšmingas signalas, kaip tapti dar artimesnėmis finansų įstaigomis esamiems ir potencialiems klientams.“ – Sako LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.
Be naujų funkcijų, LKU išmaniojoje programėlėje verslo klientai ir galės patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti mokėjimo sąskaitų išrašą už 90 dienų ir atlikti kitus veiksmus. Naudojantis programėle, tiek privatūs, tiek verslo klientai gali paskambinti arba išsiųsti žinutę tiesiai savo kredito unijos specialistui.
LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius. Programėlė pasiekiama „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.
LKU kredito unijų grupė jau daugiau nei 25-erius metus glaudžiai bendradarbiaujančiai su šalies verslo sektoriumi. Todėl išplėtotos programėlės funkcijos – ne vienintelė naujiena, pasiekusi verslo klientus per pastarąjį laikotarpį.
Praėjusių metų pabaigoje kredito unijos pristatė ir tarptautinę mokėjimo kortelę verslui „Mastercard Business“. Kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis jos turėtojai gali apmokėti už prekes ir paslaugas, atsiskaityti internetu, užsisakyti lėktuvo bilietą, viešbučio kambarį ar rezervuoti automobilį Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat pagrindinės „Mastercard Business“ kortelės turėtojas yra nemokamai apdraudžiamas kelionių draudimu. Kredito unijos teikia ir mokėjimo kortelių aptarnavimo, draudimo ir taupymo juridiniams asmenims pagal terminuotojo indėlio sutartį paslaugas.
