Dažnai verslininkai mano, kad gavę neigiamą atsakymą iš bankų, daugiau skolinimosi alternatyvų nebeturi. Laimei taip nėra – tvirtina kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė, LKU kredito unijų grupės atstovė Inga Navikienė. Kaip dirbti su kredito unijomis, kad verslui finansavimo durys visada liktų atviros?
Požiūris lankstesnis nei bankų
„Į mus klientai dažniausiai kreipiasi jau tuomet, kai gauna neigiamą atsakymą iš banko. Arba nepavyksta suderinti sutarties sąlygų taip, kad jos būtų palankios verslui. Iš ties dažnai tenka išgirsti, kad verslininkai tiesiog netelpa į bankų rėmus.
Deja, tai išsiaiškinti prireikia laiko, o laikas, kaip žinome, pinigai. Kredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, galioja tie patys įstatymai, tie patys atsakingo skolinimo principai. Tačiau tam tikrus sprendimus dėl sutarčių sąlygų, užtikrinimo priemonių ar kainodaros dažniausiai galime priimti savo kredito unijoje, kur dažnai geriau pažįstame verslo klientus, žinome jų istoriją, tad galime lanksčiau pažiūrėti į sutarties sąlygas ir greičiau suteikti finansavimą“, – pasakoja Inga Navikienė.
Finansų ekspertė ragina verslininkus iš anksto ieškoti bent keleto finansavimo galimybių ir nevengti užeiti į artimiausią kredito uniją pasitarti. Jos teigimu, šiandien kredito unijos yra pilnavertės verslo finansų partnerės, galinčios suteikti platų finansinių paslaugų krepšelį.
Kaip neužsidaryti finansavimo durų?
Kalbėdama apie dažniausiai pasitaikančias verslininkų klaidas, I. Navikienė išskyrė vieną, kuri kartojasi bene dažniausiai.
„Tipinė klaida, kurią matome labai dažnai, yra ta, kad finansavimo reikėjo „vakar“. O jeigu jau reikėjo vakar, šiandien tas projektas dažniausiai kainuoja daugiau. Finansavimo paieškas verta pradėti gerokai anksčiau nei atsiranda kritinis poreikis. Kita vertus, jeigu matome, kad žmogus valdo situaciją, supranta savo verslą ir gali argumentuotai paaiškinti, kas vyksta jo veikloje, net ir sudėtingesnėse situacijose randame sprendimus. Kartais tą „vakar“ pavyksta bent šiek tiek susigrąžinti“, – sako finansų ekspertė.
Pasak I. Navikienės, dar viena dažna problema – verslininkai ne visada pakankamai gerai pažįsta savo finansinę situaciją: „Nėra nieko blogiau, kai turime tris balansus ir nė vienas nesueina. Tada klausiame – kuris tikras? Atsakymas dažnai būna toks, kad reikia buhalterės paklausti.“
Jos teigimu, geriau, kai verslininkas, atėjęs prašyti finansavimo, gyvena savo projektu ir jo finansais, žino, ką reikės sumokėti po mėnesio, dviejų ar trijų.
Ekspertė pastebi, kad finansavimo prašantis verslas neretai koncentruojasi tik į reikalingą sumą, tačiau negali detalizuoti, kokią problemą ta suma išspręs.
Kredito unijos – pilnavertės verslo finansų partnerės
Nors dalis žmonių kredito unijas vis dar sieja pirmiausia su žemės ūkiu, šiandien jų finansuojamų projektų spektras gerokai platesnis.
„Dar labai gajus mitas, kad kredito unijos yra skirtos tik kaimui ir ūkininkams. Šitie mitai jau seniai pasenę. Šiandien žemės ūkis sudaro tik maždaug ketvirtadalį LKU grupės paskolų portfelio. Didžiausia dalis finansavimo tenka verslui ir nekilnojamojo turto projektams“, – pasakoja I. Navikienė.
Pavyzdžiui, LKU grupė suteikė 21,5 mln. eurų finansavimą nekilnojamojo turto projektui „Porto Franko“ Vilniuje, finansavo katalizatorių perdirbimo gamyklą prie Elektrėnų, į kurią investuota 9 mln. eurų, taip pat vieną didžiausių Baltijos šalyse biometano gamyklų Panevėžio rajone, sukurtą prie didelio gyvulininkystės ūkio ir t.t.
Tai rodo, kad šiandien kredito unijos dalyvauja įvairaus masto projektuose – nuo smulkiojo verslo regionuose iki daugiamilijoninių investicijų.
Finansų ekspertės teigimu, verslo augimą dažniausiai sustabdo ne kapitalo trūkumas, o per siauras požiūris į tai, iš kur kapitalas gali ateiti.
