Naujienos

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas tyrimas atskleidė, kad finansinis raštingumas šalyje gerėja, tačiau progresas – itin lėtas. Nepaisant statistikos, lietuviai vis dar daro nemažai klaidų, taip pat ir taupydami. LKU kredito unijų grupės ekspertai primena, kaip valdyti asmeninius finansinius ir pasiruošti nenumatytiems atvejams, galintiems nulemti finansinį nestabilumą ateityje.

Taupyti ne tik konkrečiam tikslui

Planuoti savo finansus ir pradėti taupyti reikėtų vos tik pradėjus gauti pirmąsias stabilias pajamas, neabejoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktorė Ieva Naudžiūnaitė.

Prastas lietuvių finansinis raštingumas neretai nulemia tokias problemas kaip mėnesio pajamas viršijančios išlaidos, skolinimasis neįvertinus galimybių, būsimų išlaidų ir neatsidedant pinigų, kurie užtikrintų finansinį stabilumą. Daugelis netaupančiųjų yra įsitikinę, kad tam nepakanka gaunamų pajamų. Tačiau pradėjus planuoti išlaidas paaiškėja, kad beveik kiekvienas gali atsidėti nors ir nedidelę dalį pajamų savo ateičiai.

Tad tikrasis taupymas, anot pašnekovės, prasideda nuo išlaidų peržiūrėjimo. „Pradėti taupyti reikėtų pirmiausia susiskaičiavus savo išlaidas. Paradoksalu, bet pinigus skaičiuoja visi – ir pasiturintieji. Tačiau finansinių problemų turintys asmenys dažnai neskaičiuoja ir gyvena nuo algos iki algos, o tai kenkia tiek finansinei gerovei, tiek asmens psichologinei sveikatai“, – teigia I. Naudžiūnaitė.

Taupyti reikėtų ne tik brangesniam pirkiniui, bet ir ilgalaikiams tikslams. Pavyzdžiui, turėti santaupų, iš kurių galėtumėte pragyventi bent 3–6 mėnesius, jeigu ištiktų nelaimė, pajamoms staiga drastiškai sumažėjus ar visai netekus darbo.

Taisyklė „50-30-20“

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius sako, kad gana dažnai skiemenuojama taisyklė „50-30-20“ yra viena universaliausių, tačiau ir ja naudotis reikėtų tik atsižvelgus į savo individualią situaciją.

Vadovaujantis šia taisykle, pusę per mėnesį gaunamų pajamų rekomenduojama skirti būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms ir pirmaeiliams poreikiams. 30 proc. mėnesio pajamų – bendroms, ne pirmo būtinumo išlaidoms, norams, pramogoms. Tuo metu 20 proc. visų mėnesio pajamų turėtų būti atidėta taupymui ir investavimui. Žinoma, pradėjus taupyti skirti iš karto 20 proc. pajamų gali būti sudėtinga, todėl galima atidėti ir mažesnę dalį. Svarbiausia, kad taupymas taptų nuolatiniu įpročiu.

„Kad taisyklė veiktų, pirmiausia, įsivertinkite, kokios yra jūsų mėnesinės pajamos. Tada būtina apsispręsti dėl būtinųjų poreikių – kiek pajamų privalote atidėti, pavyzdžiui, būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, turimiems įsipareigojimams padengti. Tik tada galima planuoti, kokią dalį skirti antraeilėms išlaidoms bei taupymui“, – sako R. Šukevičius.

Kad būtų lengviau, ekspertai pataria turėti atskirą mokėjimo sąskaitą, į kurią tam tikrą pajamų dalį būtų galima pervesti taupymui. „Turime įsisąmoninti, kad taupymas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir kitos būtiniausios išlaidos, o finansinė pagalvė gali tapti didele pagalba, – sako R. Šukevičius. – „Stenkitės pamiršti apie tą sumą, kurią nusprendėte kas mėnesį atidėti, lyg jos nė neturėtumėte. Pamažu taupymas taps įpročiu.“

Specialisto teigimu, taupyti lengviau turint išsikėlus ilgalaikį tikslą, kuris padės nemesti taupymo po mėnesio ar daugiau bei negrįžti į gyvenimo „nuo algos iki algos“ ritmą.

Įdarbinti santaupas

I. Naudžiūnaitė atkreipia dėmesį, kad žmonės taupymą dažnai vertina tartum savęs nuskriaudimą: „Atsakingas taupymas yra tikroji dovana sau, nes pajamas atidedame būsimiems savo poreikiams ir finansiniam saugumui užtikrinti, – sako I. Naudžiūnaitė. – Už tai vieną dieną sau padėkosite“.

Visgi taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti.

Indėliai – tai galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas. Tiesa, jau kurį laiką pastarosios didžiuosiuose komerciniuose bankuose dažnai būna nulinės ar tik vos didesnės, todėl prieš pasirašant indėlio sutartį reikėtų pasidomėti, kokio dydžio metinės palūkanos jums bus mokamos. „Paprastai kredito unijose metinės palūkanos būna didesnės nei kitose finansų įstaigose ir gali siekti 2 ar daugiau procentų. Šios palūkanos gali ne tik padėti taupyti, bet ir sumažinti infliacijos padarinius“, – sako R. Šukevičius.

Dar viena dažnai daroma klaida – vos pradėjus taupyti, pirmosios santaupos paskiriamos investavimui. Čia ekspertai skuba priminti, kad investuoti verta pradėti tik tada, kai jau yra sukaupta finansinė pagalvė – bent 6 mėnesių pajamų dydžio santaupos.