Naujienos

Kredito unija „Germanto lobis” – 25 metai kartu su Jumis!

Germanto Lobis 25

Lapkričio 24 d., Telšių Ješivoje,  kredito unija „Germanto lobis“ sukvietė savo darbuotojus, ilgamečius partnerius, miesto valdžios atstovus paminėti savo ypatingą 25 metų darbo veiklos sukaktį. Svečiai sugužėjo rankose nešdami maistelį skirtą gyvūnams, kuris po renginio iškeliavo į beglobių gyvūnų organizaciją „Telšių uodegėlė“. O renginio kulminacija – Legenda apie Germanto lobį!

„Kur keli stos, daugiau padarys“  – kredito unijos „Germanto lobis“ steigėjas, idėjos autorius, buvęs administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, per dvidešimt penkis metus įtikino žemaičius, kad kooperatiniais pagrindais veikianti finansų įstaiga gali veikti sėkmingai.  

„Susitvarkykime kiekvienas tinkamai savo gyvenimus ir pasaulis taps gražesnis, jaukesnis ir augesnis. Ir dar – nematykime kituose žmonėse priešų ar kažkokių svetimų būtybių. Visi esame lygūs prieš Dievą, gamtą ir žmones, visų troškimai panašūs ir kiekvienas turime teisę būti gerbiamas“, — tokia gyvenimiška filosofija vadovaujasi KU „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, vadovaudamas finansinei kooperatinei bendrovei, bendradarbiaudamas su administracijos vadove, darbuotojais, unijos pajininkais, padėdamas rajono ūkininkams, kaimo bendruomenių nariams spręsti jų problemas.

– Priminkite kredito unijos „Germanto lobis“ įsteigimą. Kas paskatino ją įkurti?

– Telšių krašto ūkininkai prieš 25 metus, neapsikęsdami plėšikiškų komercinių bankų kreditavimo sąlygų, ėmė ieškoti galimybių įkurti nuosavą finansinės tarpusavio paramos organizaciją. Teisiniai rėmai jau egzistavo – prieš keletą metų buvo priimtas Kredito unijų įstatymas. 1997 metų sausį Telšių rajono ūkininkų sąjungos konferencijoje nutarėme steigti savąją kredito įstaigą. Steigiamasis susirinkimas įvyko tų pačių metų rugsėjo mėnesį, o lapkričio 27 d. Lietuvos bankas išdavė veiklos licenciją.

– Kas pirmasis įžiebė iniciatyvos degtuką ir subūrė bendraminčius?

– Prisipažinsiu, kad iniciatyvos kibirkštį teko įžiebti man. 1997 metais vadovavau Ūkininkų sąjungos Telšių rajono skyriui. Tuomet mūsų skyriaus tarybai buvo pristatytas Kanados Desjardin kredito unijų konfederacijos projektas, pasakojama apie jų veiklos pasiekimus ir patirtį. Kilo mintis mūsų sąlygomis išbandyti kooperatinės bankininkystės modelį. Pamenu, daug kas atkalbinėjo nuo šio žingsnio, sakydami, kam to reikia, kam papildomi rūpesčiai, kas atsakys, jei nepavyks. Tačiau, matyt, lėmė mano būdas. Imuosi to darbo, kur matau prasmę ir naudą Pirmuosius žingsnius žengėme labai atsargiai. Pirmąją 3 tūkst. litų  paskolą, kurią suteikėme ūkininkui traktoriaus priekabai pirkti, svarstėme gerą pusvalandį. Ilgainiui sutvirtėjome, pelnėme žmonių pasitikėjimą, unijos veikloje jau dalyvavo ne tik ūkininkai, bet ir Telšių gyventojai. Sutartinai dirbo unijos valdyba, paskolų komitetas, stebėtojų taryba, nepamenu nei vieno rimtesnio konflikto, vienas kitu pasitikėjome.

– Kas nueitame kelyje svarbiausia?

– Nueiti 25 metai įtikino, kad posakis „Kur keli stos, daugiau padarys“, kuriuo mes vadovavomės, turi gilią prasmę, atspindinčią kooperacijos principus ir idėjas. Pasirodo, kad ūkininkų iniciatyva buvo savalaikė ir labai reikalinga. Galiu pasakyti, kad šiandien turime pajėgią kredito įstaigą, garsėjančią ne tik Telšių rajone, bet žinomą ir visoje šalyje. Džiaugiamės, kad per savo veiklos laikotarpį tapome modernia kredito įstaiga, teikiančia šiuolaikiškas finansines paslaugas taikydami sąžiningus įkainius. Subūrėme darnų ir kvalifikuotų darbuotojų kolektyvą. Šiuo metu administracijoje dirba 22 darbuotojai, kuriems vadovauja administracijos vadovė Inga Navikienė. Veikia trys nutolusios kasos Varniuose, Luokėje ir Tryškiuose bei filialas Rietave. Sklandžiai dirba unijos valdyba. Jos nariai: Zita Bumblauskienė, Andrius Norkūnas, Algirdas Leščiauskas ir Inga Navikienė. Unijos darbe labai svarbi paskolų komiteto veikla. Paskolų komiteto pirmininkas Albinas Slavinskis, nariai: Antanas Mažeika, Jolanta Norvaišienė, Birutė Každailevičiutė, Gabrielė Mekionienė. Vidaus audito tarnybos vadovė Birutė Baltuonienė.

Šiuo metu valdome 34 mln. eurų aktyvų ir aptarnaujame virš 6 t. narių. Dažnai pagalvoju, kad mūsų veikla tiek savo pobūdžiu, tiek paslaugų kokybe niekuo nesiskiria nuo solidaus komercinio banko. Skiriasi tik valdymas, besiremiantis kooperatiniais principais, kurie užtikrina atvirumą ir skaidrumą.    

– Kokie santykiai su klientais? Ar visada jie geranoriški?

– Santykiams unijose būdingas nuoširdumas, noras įsigilinti į finansinės paramos besikreipiančiųjų realią padėtį, nesvetimas ir atjautos jausmas. Žmonės tai pastebi ir vertina, dalinasi palankiais įspūdžiais su giminėmis ir pažįstamais, o tai stiprina unijos autoritetą ir populiarumą. Visais atvejais stengiamės atvirai ir nuoširdžiai išaiškinti žmonėms apie savo teikiamų paslaugų sąlygas.

– Papasakokite apie bendradarbiavimą su kooperatyvais ir bendruomenėmis.

– Vienas pirmųjų kooperatyvų, su kuriuo iki šiol palaikome glaudžius ryšius „EKO Žemaitija“. Jis superka ekologišką pieną, iš jo gamina ir parduoda produktus, kuriuos vertina ne tik vietos, bet ir kitų rajonų vartotojai. Taip pat sėkmingai veikia Žemės ūkio kooperatyvas „Rešketėnai“, Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“. Šie kooperatyvai 2015 metais, skatindami kooperacijos judėjimą priėmė iššūkį – pasodinti Žemaitijoje kooperacijos parką Vembūtų (Vykinto) piliakalnio papėdėje. Šiame parke jau auga pasodinti ąžuolai. Kredito unija „Germanto lobis“ siekia būti bendruomenių pagalbininku ir bičiuliu. Remiame seniūnijose kraštiečių šventes, esame ilgamečiai ūkininkų sąjungos partneriai, aktyviai dalyvaujame Telšių ir Rietavo renginiuose, bendraujame su jaunimu, remiame futbolo klubą „Džiugas“, bendradarbiaujame su VšĮ „EM Sportas“, sporto klubu „Topolis“, Telšių raj. savivaldybės Žemaitės dramos teatru. Ypač akcentuojame sportinę veiklą, jau devynis metus drauge su orientavimosi sporto klubu „Telšiai“ organizuojame sporto šventę „Judėkime kartu“, kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus bėgimo entuziastai. Telšių miestui padovanojome išskirtines dovanas. Kredito unijos veiklos dešimtmečio proga finansavome Telšių katedros aikštės ir aplinkinių pastatų maketą, skirtą regėjimo negalią turintiems žmonėms, penkioliktojo gimtadienio proga Telšių miestui padovanojome antrą meno kūrinį „Pakyla“, kuris stovi šalia miesto laikrodžio, priešais Telšių miesto seniūniją, taip pat parėmėme skulptūros „Septynios miesto kalvos“, Telšiuose, Žaliosios ir Aukštosios gatvių sankirtoje sukūrimą.

– Kam esate dėkingas už šiuos 25 darbo veiklos metus?  

– Dėkoju kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovei Ingai Navikienei, valdymo organams, darbuotojams ir visiems pajininkams už ištikimybę kooperacijos įdėjai, už darnų darbą, už tai, kad esame kartu.

Legenda apie Germanto lobį!

Už septynių kalvų ir septynių miškų randasi ežeras Germanto vardu.

Žmonės nuo seno kalba, jog ežere, iš visų pusių apsuptam miškų, yra paslėpti lobiai, kuriuos buvo sukaupęs Telšius įkūręs milžinas Džiugas.

Anuomet miškuose buvę labai daug meškų, tad daugelis į girią net nedrįsdavo eiti, o išdrįsusiems vis nepasisekdavo lobio rasti. Mat Džiugas buvęs ne tik didelis ir galingas, bet ir išmintingas milžinas, lobius paslėpęs ežero saloje, į kurią pats nubristi lengvai galėjo, o paprastiems žmogeliams tai buvo neįveikiama užduotis.

Gal tie lobiai būtų išlikę ežero saloje iki šių dienų, bet pasakojama, kad vieną žiemą ūkininkas, keliavęs  į Telšių miestą per pūgą, klaidingai prie Džiugo piliakalnio kelią pasirinko ir taip Germanto ežerą pasiekė. Apsnigtu ežero ledu tarsi pievomis važiavo, kol ežero saloje atsidūrė. Norėdamas arkliui duoti poilsio, stabtelėjo ir pamatė pajuodusią, seną skrynią. Negalėdamas jos šaltyje atidaryti, nusprendė visą skrynią parsitempti, įkinkydamas savo arklį.

Sėkmingai tempė, kol kelią pastojo juodaskvernis jaunikaitis, mojuojantis raktu, kuris pasisiūlė padėti ir atrakinti skrynią. Ūkininkas apsidžiaugė, kad nebereikės arklio alinti ir sunkios skrynios tempti, tad sutiko su būsimo lobio dalybomis. Vos įkišus raktą, spyna iškart atsirakino ir skrynia prasivėrė, bet visiems susiėjus krūvon, ežero ledas subraškėjo ir nebeatlaikęs svorio įlūžo. Visi lobiai nuskendo   Germanto ežero gelmėse.

Šiais laikais per audrą ar esant smarkiam vėjui ir dideliam bangavimui, ežeras kartais  išmeta vieną kitą monetą ar mažą lobio gabalėlį. O laimingieji, kurie randa turtų ežero saloje nebeslepia, nes mieste, į kurį anuomet ūkininkas keliavo, veikia lobio saugykla pavadinimu kredito unija „Germanto lobis“, kurioje saugoma didžioji dalis sukaupto lobio.

Jei jūs keliausite pro Germanto ežerą ir rasite šaltinį, kurio dėka žiemą ledas suplonėja, galbūt sutiksite juodaskvernį jaunikaitį, kuris siūlys savo „pagalbą“. Nesusigundykite jo pinklėmis! Visas lobis, buvęs skrynioje, saugomas Telšių miesto kredito unijoje Germanto lobis“ .

Autorius Vitalijus Praspaliauskas

Tapkite mūsų draugu Facebook paskyroje ir sužinokite visas aktualias naujienas pirmi: https://www.facebook.com/GermantoLobis

Atgal