Kategorija: Kredito unijos naujienos

Norint pasiskolinti lėšų vartojimui, nelengva susigaudyti finansinių paslaugų rinkoje ir išsirinkti vartojimo kredito davėją. Kreditas ir tai, kaip seksis jį grąžinti, gali daryti įtaką tiek asmens, tiek šeimos gyvenimui bei finansinei situacijai net kelerius metus. Finansų ekspertai pataria, kaip išsirinkti geriausią kredito pasiūlymą ir nepakliūti į paslaugos teikėjų pinkles.

Įvertinkite kelis kredito pasiūlymus

Esame įpratę norimas prekes ar paslaugas gauti čia ir dabar. Visgi skubėti priimti sprendimą, iš kurios kredito įstaigos ir kokiomis sąlygomis pasiskolinti, nederėtų, rekomenduoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus viršininkė Ingrida Kedytė.

„Prieš apsisprendžiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį, būtina atidžiai įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. Tikėtina, kad kiekvienam iš jų galios skirtingi kainodaros principai, kurie nulems tikrąją paskolos kainą“, – teigia I. Kedytė ir primena, kad esama instrumentų, su kurių pagalba gauti kredito įstaigų pasiūlymus galima ir nuotoliniu būdu.

Ekspertė pabrėžia, kad besiskolinančiųjų viena dažniausiai daromų klaidų – vertinamos tik kredito palūkanos: „Dažnais atvejais kredito gavėjai, siekdami pasirinkti patraukliausias kredito sąlygas ir mažiausią kainą siūlančią kredito įstaigą, tarpusavyje lygina siūlomą metinę palūkanų normą. Tačiau lyginant kelių kredito įstaigų teikiamus kredito pasiūlymus, verta atkreipti dėmesį ne tik į metinę palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN).

Kiekviena finansinė institucija be palūkanų normos gali taikyti ir kitus reguliarius ar vienkartinius mokesčius, todėl bendra sumokama kredito kaina gali išaugti. Kiekviena finansinė institucija privalo nurodyti minėtą bendrą vartojimo sutarties kainą, todėl palyginti pasiūlymus turėtų būti paprasta.“

Atsakingas skolinimas(is)

Dažniausiai skolinamasi prireikus lėšų įsigyti brangesnį pirkinį arba susidūrus su nenumatytomis išlaidomis. Taip pat pastebima tendencija, kad norinčiųjų pasiskolinti daugėja atšilus orams, kai daugelis suskumba atsinaujinti namus, pakeisti automobilį arba planuoja atostogas.

Prieš pasiskolinant svarbu numatyti ne tik, kokia suma yra reikalinga, bet ir kokią dalį pajamų bus galima atsidėti būsimai mėnesio įmokai, kad ši nepaveiktų kasdienio gyvenimo. Būtina apsvarstyti asmens ar šeimos poreikių pasikeitimus ir galimas papildomas išlaidas artimoje ateityje.

LKU kredito unijų grupėje, kuriai priklauso ir kredito unija „Germanto lobis“, klientai vartojimui skolinasi vidutiniškai 5 500 Eur sumą. Galima pastebėti, kad automobilio įsigijimui lietuviai skolinasi kiek daugiau – iki 6 500 Eur, o būsto atnaujinimui – iki 7 000 Eur. Esama ir skolinimosi kuo ilgesniam laikotarpiui tendencijos, nes vidutinė kredito sutarties trukmė kredito unijose siekia 4 metus, kai galima maksimali – 5 metai.

„Nors kredito įstaigos atidžiai ir atsakingai įvertina kiekvieno kredito gavėjo galimybę grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, tačiau rekomenduojame patiems skolininkams įsivertinti, koks kredito grąžinimo laikotarpis būtų pats optimaliausias, o kredito įmokų dydis priimtinas. Tada kreditas netaps našta“, – teigia I. Kedytė.

Individualus dėmesys

Kredito unijos administracijos vadovė Inga Navikienė pastebi, kreiptis į kredito uniją gyventojus vis dažniau paskatina šių įstaigų lankstumas ir individualus dėmesys kiekvienam:

„Veikiame tik savo bendruomenėje, todėl tiek mes pažįstame savo narius, tiek nariai pažįsta unijoje dirbančius specialistus. Abipusio ryšio ir pasitikėjimo dėka galime lengviau pasiekti kompromisų bei pasiūlyti individualius kliento poreikius atitinkantį finansavimo sprendimą“, – teigia I. Navikienė.

Nepaisant to, kad technologijų amžius suteikia daugiau galimybių bendrauti elektroniniais kanalais, kredito unijų klientai vis dar ypatingai vertina galimybę gauti gyvą specialistų konsultaciją, kurios metu galėtų detaliai išsiaiškinti kredito suteikimo ir grąžinimo sąlygas.

Viena sutartis – viena mėnesio įmoka

Turintiems kitų finansinių įsipareigojimų ar kelis vartojimo kreditus, finansų ekspertai primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo kreditų, lizingo, kredito kortelių ir kt.) padengimas, kai viena kredito sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

„Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė įmoka. Prieš apjungdamos kelis kreditus, kredito įstaigos dar kartą įvertina kliento finansines galimybes, todėl kai kuriais atvejais galima pasiekti ir patrauklesnių kredito grąžinimo sąlygų“, – tikslina I. Kedytė.

Tuo tarpu susidūrusieji su finansiniais sunkumais turėtų kreiptis į savo kredito uniją, kurioje bus atsižvelgta į individualią kliento situaciją: „Įvykus nenumatytiems atvejams, nelaimėms, susidūrus su finansiniais sunkumais, kredito unija visada ieško geriausių sprendimų, kurie palengvintų kredito grąžinimo naštą. Peržiūrime kredito sutarties sąlygas, o esant poreikiui – galimas įmokų atidėjimas iki 3 mėnesių. Visais atvejais rekomenduojame nedvejoti ir kreiptis į mūsų kredito unijos specialistus“, – primena kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.

LKU kredito unijų grupės logotipu paženklintas naujutėlaitis karšto oro balionas birželio 30 d. buvo pakrikštytas naujoms kelionėms. Dar šio pavasario gale iš Ispanijos fabriko „Ultramagic Balloons“ parvežtas žaliaspalvis oro balionas buvo pagamintas remiantis naujausiomis technologijomis, o artimoje ateityje, planuojama, raižys ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių padangę.

Artimos kredito unijos

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir visą grupę prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), Lietuvoje veikia jau daugiau negu 20 metų, per kuriuos suvienijo virš 112 tūkst. narių. Auganti ir stiprėjanti, didžiausia Lietuvoje kredito unijų grupė nuo šiol apie save primins ir padangėje, kurioje skraidys LKU logotipu papuoštas karšto oro balionas.

„Mums svarbu, kad šį oro balioną, pakėlę akis į dangų, gyventojai galės išvysti visoje Lietuvoje, įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Lygiai taip, kaip ir mūsų kredito unijas, kurių klientų aptarnavimo vietų tinklas apima visą šalies teritoriją. Tokiu būdu dar kartą priminsime žmonėms, kad LKU kredito unijų grupė – artima ir pasiekiama“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Šio karšto baliono pirminė idėja užgimė dar prieš dvejus metus Telšiuose. Vienas iš šios minties bendraautorių – kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, padėjęs rasti kelius tarp idėjos sumanytojų ir LCKU valdybos.

„Nuostabu, kad jau po pirmo oro baliono pakilimo žmonės jį pastebėjo, mums skambino ir džiaugėsi. Tai parodo, kad balionas yra matomas, išskirtinis, atkreipia gyventojų dėmesį ir dovanoja nuostabias emocijas. Jį bus galima išvysti tiek įvairiuose renginiuose, tiek skrydį juo įsigyti patiems ar padovanoti artimiesiems VŠĮ Telšių oreivių klube“, – tikslina V. Barsteiga.

Pirmasis skrydis

Naujojo oro baliono pilotu tapo oro baliono pilotas, buvęs Telšių aeroklubo direktorius, lakūnas ir instruktorius Alfredas Vauras. Tiesa, antrąja šio oro baliono pilote visai netrukus taps Dovilė Naujokienė, kuri šiuo metu, intensyviai ruošiasi pilotės licencijai.

Oro balionas į pirmąją savo odisėją kilo iš Telšių miesto centro – Masčio ežero pakrantės. Palydėtas vietinių gyventojų, balionas ore išbuvo 59 minutes ir nusileido vos keliasdešimt metrų nuo Plungės rajone esančio Brėvikių dvaro, kuriame kadaise gyveno signataras Stanislovas Narutavičius.

A. Vauras po pirmojo skrydžio naujuoju oro balionu neslepia, kad tai net ir nuo 16 metų amžiaus skraidančiam pilotui ypatingai maloni patirtis: „Kalbėdamas apie šį oro balioną, kuris pas mus ką tik atkeliavo tiesiai iš Ispanijos gamintojo, galiu pasakyti vieną vienintelį žodį – tobula. Tai kiekvieno piloto svajonė ir didžiausias malonumas.“

Paklaustas apie būsimus karšto oro baliono, puošto LKU kredito unijų grupės logotipu, skrydžius, A. Vauras prisipažįsta, kad šio baliono laukia daug ir įspūdingų kelionių ir nuostabių skrydžių. „Praėjus keletai dienų po pirmojo skrydžio Telšiuose, balionas du kartus pakilo sostinės Vingio parke, o artimiausiu metu juo galės pasigrožėti ir mūsų kaimynai latviai. Kitąmet šis oro balionas turėtų džiuginti ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Italijos, Prancūzijos bei kitų Europos valstybių gyventojų akis“, – vardija pilotas pridėdamas, kad oro balionas turėtų tarnauti artimiausią dešimtmetį.

Daugiau įspūdžių ir akimirkų – mūsų Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kugl.lt/

---

Gimusi idėja kurti kooperacijos parką „Vykinto ąžuolynas” – įgavo matomą pavidalą, tad kviečiame susipažinti su neregėto grožio gamtos kampeliu, esančiu sutvarkyto ir lankymui pritaikyto Vembūtų piliakalnio pašonėje Vembūtų kaime, Varnių seniūnijoje Telšių rajone (35 km. nuo Telšių).

Tai puiki vieta norintiems atitrūkti nuo miesto triukšmo ir įkvėpti tyro oro. Pritaikyta galimybė su šeima ar draugais rengti piknikus, bei organizuoti nedidelius renginius prie laužo.

„Vykinto ąžuolynas” – tai gražios istorijos, įprasminančios kilnią idėją, bendrumo jausmą, suvienijančios žmones, darbštumą, pradžia…

Projekto sumanytojas kredito unija „Germanto lobis“ ir Varnių regioninio parko direkcija, projektą padėjo įgyvendinti kooperatyvai Pieno Gėlė, „Rešketėnai“, Eko Žemaitija Kooperatyvas, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kaparavičius, Varniu Seniūnija, Telšių urėdas Bronislovas Banys, Varnių girininkijos darbuotojai, Telšių butų ūkio direktorius A. Liauzginas, architektas Jurgis Bomblauskis ir visi kiti savanoriai.

Vaizdo įrašą rasite paspaudę ČIA.

Traukiantis šalies kaimams ir vyraujant jaunų, kvalifikuotų ūkininkų stygiui, neretai žemės ūkio sektoriui prognozuojama miglota ateitis. Kredito unija „Germanto lobis“ jau daugiau nei 23 metai remia šalies ūkininkus ir aktyviai finansuoja smulkaus ir vidutinio ūkio plėtrą. Tarp kredito unijos klientų – jaunasis ūkininkas, inovacijos ir ūkininkavimo iš kartos į kartą pavyzdys.

Nuo vaikystės tėvams padėjęs ūkio darbuose, ilgą laiką Osvaldas Laurinavičius buvo kategoriškas – pats ūkininku netaps. Tačiau su laiku viskas pasikeitė…

Šiandien Osvaldas jau beveik dešimtmetį ūkininkauja Eigirdžiuose (Telšių raj.), kur kartu su tėvais augina pusę šimto pieninių karvių. 2012 m. iš kredito unijos „Germanto lobis“ gavęs finansavimą, Osvaldas įsigijo žemės, kurios šiandien turi daugiau nei 40 ha. Dalis ūkio – ekologiškas, o produkciją superka viena didžiausių pieno pramonės bendrovių Lietuvoje.

„Kaip jaunajam ūkininkui, kredito unija buvo geriausias finansų partneris, pasiūlęs lanksčiausias kredito sąlygas. Nuo to laiko unija yra mano pagrindinė kredito įstaiga“, – sako Osvaldas, kurio tėvai prieš daugiau nei du dešimtmečius tapo vienais pirmųjų tos pačios kredito unijos nariais ir indėlininkais.

Šiandien ūkininkas žingsnis po žingsnio modernizuoja savo ūkį, o su naujai įrengtos melžimo linijos pagalba buvo gerokai palengvintas karvių melžimo procesas. „Manau, nereikia baimintis skolintų lėšų, nes tokiu būdu galima augti kur kas sparčiau. Svarbiausia, kad ūkis klestėtų“, – neabejoja O. Laurinavičius.

Kreditas Jūsų ūkio augimui

Kredito unijoje „Germanto lobis“ artimai bendradarbiauja su žemės ūkio sektoriumi ir teikia kreditus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir bendrovėms. Taip pat kreditai teikiami su parama iš Nacionalinės mokėjimų agentūros arba garantijomis iš UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo.

„Kredito unija puoselėja glaudų ryšį su kiekvienu klientu, todėl stengiamasi atsižvelgti į besikreipiančiojo individualią situaciją ir rasti abipusiai geriausią finansavimo sprendimą. Svarbu turėti reikalingus dokumentus – finansines ataskaitas, kredito paskirtį pagrindžiančius ir kitus analizei reikalingus dokumentus. Atsakingi darbuotojai, įvertinę projektą ir finansavimo galimybes, operatyviai pateiks kredito pasiūlymą“, – teigia Inga Navikienė, kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė.

Dėl kredito galima kreiptis planuojant investicijas žemės ar komercinio turto įsigijimui, fermų ar kitų ūkinių pastatų statybai, technikos ar įrangos pirkimui. Išimtiniais atvejais, atliekant reikšmingas investicijas, pavyzdžiui, įsigyjant žemę, grąžinimo terminas gali siekti iki 15 metų. Taip pat kredito unija teikia kreditus apyvartinio kapitalo palaikymui su individualiai pritaikytu grąžinimo grafiku arba kredito linija, kurios terminas – iki 5 metų.

Lengvatiniai kreditai skirti atnaujinti, plėsti ir modernizuoti savo ūkius

„Kredito unija „Germanto lobis“ aktyviai dalyvauja finansinėse priemonėse, skirtose palengvinti sąlygas šalies žemės ūkio subjektams atnaujinti, plėsti ir modernizuoti savo ūkius, tad skatiname ūkininkus pasinaudoti teikiamomis finansinėmis priemonėmis,“ – skatina I. Navikienė.

Viena iš tokių yra UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įgyvendinama finansinė priemonė „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“. Kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Paskolos suma pagal šią priemonę vienam gavėjui negali viršyti 110 000 Eur. Grąžinimo terminas – iki 84 mėnesių.

Siekiant padidinti finansinių paslaugų prieinamumą ir sumažinti ūkio subjektų skolinimosi kaštus COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu, teikiamos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms papildyti pagal naują skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Kredito suma pagal šią priemonę vienam gavėjui negali viršyti 1 000 000 Eur, taip pat  neviršijant sumos limito pagal vieną iš šių sąlygų: arba ūkio subjekto 2019 m. sumokėto darbo užmokesčio ir susijusių išlaidų lygio, arba ūkio subjekto 2019 m. apyvartos lygio, arba pagrįsto būtinumo poreikio. Grąžinimo terminas – iki 36 mėnesių. Kreditai išduodami iki 2021 m. birželio 30 d.

Artima finansų partnerė

Kredito unija „Germanto lobis“ yra viena iš didžiausių šiame regione veikiančių kredito unijų ir LKU kredito unijų grupės narė. Teikianti visas svarbiausias finansines paslaugas – nuo mokėjimo kortelių ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų bei taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, smulkiajam ir vidutiniam ūkiui bei verslui. Kredito unija palankiomis sąlygomis finansuoja ne tik žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, bet ir verslo projektus, jaunas įmones.

Daugiau apie kredito unijos „Germanto lobis“ teikiamas finansines paslaugas sužinokite atvykę adresu Sedos g. 6, Telšiai.

Nuoširdūs sveikinimai Telšių orientavimosi sporto klubui „Telšiai“ už didžiulį įdėtą indėlį, kad šis renginys taptų tradicine Telšių miesto švente.

Gera kurti, augti ir dirbti kartu!

Didėjant elektroninių nusikaltimų apimtims, Europos Sąjungos (ES) valstybės stiprina elektroninių mokėjimų saugumą, todėl nuo 2021 m. balandžio 1 d. įsigalios griežtesni reikalavimai. Sėkmingai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis perkant internetu bus galima tik tose elektroninėse parduotuvėse, kurios bus įdiegusios griežtus saugos standartus.

Šiuo metu atsiskaitant mokėjimo kortelėmis internetu, nepakanka nurodyti kortelės numerio ir CVV kodo. Mokėjimus yra būtina patvirtinti ir slaptažodžiu bei vienkartiniu saugos kodu, gautu SMS žinute.

Nuo balandžio 1 d. saugesnio autentiškumo patvirtinimo nebus reikalaujama elektroninėse parduotuvėse atsiskaitant iki 30 Eur, o taip pat bendra ankstesnių nuotolinių elektroninių mokėjimo operacijų, inicijuotų nuo paskutinio karto, kai buvo taikytas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, vertė turės neviršyti 100 EUR.

Informuojame kredito unijos „Germanto lobis“ narius, kad laikantis naujųjų reikalavimų, kredito unija, kaip ir kitos kredito įstaigos, daugeliu atvejų privalės atmesti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis tose elektroninėse parduotuvėse, kurios neįdiegs griežtų saugos standartų. Mokėjimui nepavykus, klientams rekomenduojama pirmiausia dėl situacijos teirautis prekybininko.

Naujieji standartai skirti padidinti internetu atliekamų mokėjimų saugumą ir apsaugoti kortelių turėtojų interesus. Tokiu būdu bus sumažinta mokėjimo kortelių duomenų pasisavinimo ir panaudojimo atliekant neteisėtas pinigines operacijas rizika.

Šie reikalavimai kol kas negalios atsiskaitant kortele už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, kadangi kitos šalys dar neperėjo prie saugesnio apsipirkimo internetu. Griežto klientų autentiškumo patvirtinimo (angl. SCA) standartų taikymas yra nustatytas ES Mokėjimo paslaugų direktyvoje arba PSD2.

LKU grupės kredito unijos primena, kad prieš atliekant internetinius mokėjimus būtina prisijungti prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“. Nuo 2021 m. mokėjimo kortelių turėtojai, neužregistravę savo kortelių „Secure 3D“ programoje, negalės atsiskaityti saugumo programoje dalyvaujančiose internetinėse parduotuvėse.

Nuolat kintančiame pasaulyje nauji vėjai neaplenkė ir kredito unijos „Germanto lobis“, kurios administracijai vadovauti buvo paskirta ilgametė kredito unijos darbuotoja Inga Navikienė. Tuo tarpu buvęs administracijos vadovas Vytautas Barsteiga ir toliau dalyvaus kredito unijos veikloje eidamas valdybos pirmininko pareigas.

Pokyčiai nebuvo greiti ir netikėti

Kredito unija „Germanto lobis“ kitąmet minės savo veiklos 25-ąjį jubiliejų. Visą šį laiką augusi ir stiprėjusi kredito unija, šiandien vienija beveik 7 tūkst. narių ir yra puikiai žinoma Telšių rajono savivaldybės gyventojams.

Vasario viduryje naująja administracijos vadove paskirta I. Navikienė kredito unijos nariams –pažįstama. Mat finansų srityje ir kredito unijos gyvenime besisukanti jau penkiolika metų, I. Navikienė „Germanto lobyje“ pasimatavo įvairias pozicijas, o nuo 2010 m. buvo V. Barsteigos dešinioji ranka.

Pati I. Navikienė pastebi, kad šie valdymo pokyčiai nei jai, nei kredito unijos darbuotojams nebuvo greiti ar netikėti. Priešingai, labiau išlaukti ir įvykę pačiu laiku: „Stipri ir kvalifikuota mūsų specialistų komanda bei kredito unijos nariai – man gerai pažįstami. Todėl džiaugiuosi, kad nuo šiol savo darbu galėsiu būti dar vertingesnė mūsų gausiai bendruomenei.“

V. Barsteiga antrindamas prideda, jog pokyčiams kredito unija jau buvo pasirengusi: „Galiu tik pasidžiaugti, kad „užsiauginome“ naują administracijos vadovę, kuri kredito unijoje „Germanto lobis“ jau dirbo dar būdama studentė. Naujosios technologijos, nauji darbo metodai, karantino metu ypatingai aktualiomis tapusios elektroninės paslaugos diktuoja nuolatinio atsinaujinimo svarbą. Tad ir mūsų kredito unijai buvo metas žengti į kitą etapą“, – sako V. Barsteiga.

Perversmo neplanuoja

Iki šiol ėjęs tiek kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovo, tiek valdybos pirmininko pareigas, V. Barsteiga nuo šiol persės ant vienos – valdybos pirmininko – kėdės.

„Kredito unijos valdymą galima palyginti su rajono savivaldybės darbu. Gyventojai išrenka rajono tarybą, kuriai vadovauja visuotinai išrinktas meras, o savivaldybės darbą užtikrina administracija, kuriai vadovauja savivaldybės tarybos samdomas direktorius. Taip ir unijoje – nariai renka valdybą ir jos pirmininką, o valdyba samdo administracijos vadovą, kuris vykdo valdybos patvirtintą veiklos planą.

Tad eidamas tik vienas, valdybos pirmininko, pareigas galėsiu lengviau kelti ambicingus uždavinius, nes nebe pats juos turėsiu įgyvendinti“, – juokauja V. Barsteiga ir nuramina, kad pasikeitus administracijos vadovams kredito unijos nariai ženklių pokyčių nepajus.

Valdybos narys Andrius Norkūnas pritaria, kad toks pozicijų pasidalinimas yra teigiamas žingsnis: „Kartu su V. Barsteiga kredito uniją „Germanto lobis“ puoselėjome nuo pirmųjų dienų. Tikiu, kad šis dviejų kredito unijai svarbių pozicijų atsiskyrimas bus į naudą, nes sakoma, kad dvi galvos – geriau nei viena. Kredito unijos veiklos rodikliai nuosekliai auga, gerėja, tad šis pokytis, nauja energija ir I. Navikienės vizija tik sutvirtins mūsų, kaip patikimos finansų įstaigos, poziciją.“

I. Navikienė įsitikinusi – kredito unijos „Germanto lobis“ nariams yra svarbus veiklos tęstinumas ir pastovumas, todėl dideli pokyčiai nenumatomi: „Esame žemaičiai ir mums ypatingai svarbus stabilumas. Tad šiandien vienas pagrindinių kredito unijos veiklos prioritetų – plėtoti ir tobulinti esamas finansines paslaugas, kad šios atitiktų tiek mūsų narių poreikius, tiek konkurencingą finansų rinkos aplinką. Perversmo tikrai neplanuojame“, – šypsosi I. Navikienė.

Artima finansų partnerė

Kredito unija „Germanto lobis“ yra viena iš didžiausių šiame regione veikiančių kredito unijų ir LKU kredito unijų grupės narė. „Germanto lobis“ ne tik vietinių žinoma kaip lietuviška finansų įstaiga, bet ir kaip aktyvi Žemaitijos sostinės kultūrinio gyvenimo dalyvė.

„Esame lankstus finansų partneris, ieškantis savo nariams geriausių sprendimų kasdienių finansinių paslaugų ir kreditavimo klausimais. Be viso to, skiriame didelį dėmesį ryšių su savo bendruomene puoselėjimui: plėtojame jau tradicija tapusią iniciatyvą bėgimo šventę „Judėkime kartu“, palaikome Telšių FC „Džiugas“ futbolo komandą, esame vieni iš Žemaitės dramos teatro aktorių rėmėjų, vietinių jojimo varžybų taurės steigėjų, vieni iš kooperacijos parko „Vykinto ąžuolynas“ įkūrėjų,  – pasakoja I. Navikienė. – Ir toliau dirbsime šia kryptimi.“

Kredito unija „Germanto lobis“ teikia visas svarbiausias finansines paslaugas – nuo mokėjimo kortelių ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų bei taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, smulkiajam ir vidutiniam ūkiui bei verslui. Kredito unija palankiomis sąlygomis finansuoja verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves.

Pandemijos metu išleisdamas mažiau pinigų, kas antras lietuvis lėšas kaupia mokėjimo sąskaitoje, o vis dar ženkli gyventojų dalis – grynaisiais. Kaip žinia, net ir nedidelė infliacija gali turėti didelį neigiamą poveikį sutaupytoms lėšoms, o grynaisiais laikomi pinigai dar ir lieka neapsaugoti nuo nenumatytų nutikimų. Kyla klausimas: o kokia garantija, jog, pavyzdžiui, žlugus kredito įstaigai, joje laikytos santaupos bus sugrąžintos?

Valstybės apdraustos santaupos – ir kredito unijose

Dalis šalies gyventojų, remdamiesi karčia savo ir pažįstamų patirtimi, jaučiasi saugiausiai, kai gyvenimo santaupas laiko „prie savęs“. Tiesa, praeityje būta kur kas mažiau saugiklių, kaip tinkamai užtikrinti kredito įstaigų veiklą ir apsaugoti gyventojų lėšas.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktoriaus Rūtenio Šukevičiaus teigimu, šiandien santaupas laikyti kredito įstaigose – nepalyginamai saugiau negu grynaisiais namuose. Mat daugelis šalyje veikiančių kredito įstaigų dalyvauja indėlių draudimo sistemoje, kurią administruoja valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

„Gyventojai gali būti tikri, kad žlugus bet kuriam indėlių draudimo sistemos dalyviui, jie atgaus savo lėšas. „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 10 dienų grąžins asmeniui priklausančias draudimo išmokas, o indėlininkui tik liks nurodyti, per kurią kredito įstaigą pageidauja jas gauti“, – aiškina R. Šukevičius.

Pašnekovas primena, kad kredito unija „Germanto lobis” ir visos LKU grupės kredito unijos bei jas prižiūrinti LCKU taip pat priklauso indėlių draudimo sistemai: „Draudžiami ne tik kredito unijose laikomi taupomieji ir terminuotieji indėliai, bet ir lėšos mokėjimo sąskaitose. Apsaugos riba – iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui už visas kredito unijoje laikomas lėšas.“

Situacija pamažu keičiasi

Praėjusiais metais VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ inicijuotas gyventojų tyrimas parodė, kad tik kas antras apklaustasis žino, jog indėliai, laikomi kredito unijose, taip pat yra apdrausti. Negana to, 30 proc. apklaustųjų apie tokį draudimą visai nebuvo girdėję.

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorės Aurelijos Mažintienės teigimu, gyventojų švietimas šia tema – įmonės prioritetinė sritis, o ir situacija visuomenėje pamažu keičiasi. „Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl didžiausias siekis – kiekvienam gyventojui suteikti tinkamą informaciją apie indėlių draudimo sistemą Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti, imamės įvairių iniciatyvų.

Viena iš jų – kelis metus iš eilės Vilniaus viešajame transporte transliuojamas edukacinis filmukas. Taip pat nuolat konsultuojame gyventojus įvairiais jiems iškilusiais klausimais apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą bei aktyviai komunikuojame socialiniuose tinkluose. Galime pastebėti, kad vis didesnė visuomenės dalis yra labiau informuota apie indėlių draudimo sistemą Lietuvoje.“

Svarbūs ir vidiniai saugikliai

Privalomasis gyventojų indėlių draudimas yra visos šalies finansinio stabilumo garantas, neabejoja R. Šukevičius: „Tai, kad įsipareigojimus už kredito unijų indėlininkų lėšas prisiima valstybė, patvirtina teigiamą valstybės ir jos įsteigtų priežiūros institucijų požiūrį į kredito unijų sistemą, jos finansinį pajėgumą ir valdymo kokybę.“

Siekiant stabilios kredito įstaigų veiklos, ypatingai svarbus ir vidinis reguliavimas. Štai LKU grupei priklausančių kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas.

„Ši priežiūra užtikrina, kad mūsų kredito unijos veiktų saugiai, neprisiimdamos per didelės rizikos. Tuo pat metu yra įgyvendinama ir kryžminių garantijų sistema, reiškianti, kad bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinų sunkumų, atsakomybę prisiimtų visa grupė“, – pasakoja R. Šukevičius.

2020 metais rekordiškai augo indėlių portfeliai kredito įstaigose. Lietuvos banko duomenimis, krizės metu gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. Tuo tarpu visoje LKU kredito unijų grupės sistemoje laikomų indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas mokėjimo sąskaitose, praėjusių metų pabaigoje pasiekė 495 mln. eurų.

 „Šiuo metu palūkanos yra itin žemos visoje euro zonoje, todėl didžiuosiuose bankuose įprastomis tapo nulinės ar tik simboliškai aukštesnės palūkanos. Kredito unijose palūkanos gali siekti 1 proc. ar daugiau. Galimybė gauti palūkanų už indėlius šiuo neužtikrintumo laikotarpiu gali tapti puiki užuovėja žmonėms, siekiantiems išsaugoti ir auginti turimas lėšas“, – primena R. Šukevičius.