Informuojame, kad 2023 m. kovo 23 d. 13 val. kredito unijos „Germanto lobis“ salėje, esančioje Sedos g. 6, 87112 Telšiai (trečias aukštas), šaukiamas kredito unijos „Germanto lobis” visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę:
1. Valdybos ataskaita už 2022 m. Ataskaitos įvertinimas.
2. Vidaus audito tarnybos ataskaita už 2022 m. Ataskaitos įvertinimas.
3. Paskolų komiteto ataskaita už 2022 m. Ataskaitos įvertinimas.
4. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 m. ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.
5. 2023 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.
6. Informuojame:
Visuotinio narių susirinkimo dalyvius, apie planuojamą pajinių įnašų grąžinimą ir jų mažinimą atsižvelgiant į patirtus Unijos nuostolius, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2021 m. lapkričio 25 d. priimto nutarimo Nr. 03-201 „Dėl Kredito unijų pajinių įnašų grąžinimo ir pajinio kapitalo mažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkto nuostatomis. (Sprendimas šiuo klausimu nepriimamas, t. y. dėl jo nebalsuojama).
Prašymą balsavimo biuleteniui rasite ČIA, balsavimo biuletenį rasite ČIA bei Lietuvos centrinės kredito unijos interneto svetainėje www.lku.lt, asmeninėje i-Unijos paskyroje arba klientų aptarnavimo vietoje Sedos g.6, Telšiai.
Užpildytus ir pasirašytus bendruosius balsavimo biuletenius prašome pristatyti iki 2023 m. kovo 22 d. 17:00 val. (įmesti) į kredito unijos pašto dėžutę, esančią prie kredito unijos lauko durų, atsiųsti paštu nurodytu adresu arba nuskenuotus atsiųsti el. paštu: [email protected].
Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose nuo šių metų kovo 13 d., adresu Sedos g. 6, 87112 Telšiai.
Pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas (neįvykus eiliniam visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo) šių metų kovo 31 d. 15 val. Telšių Ješivoje, adresu: Iždinės g. 11, Telšiai.
Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą Inga Navikienė, tel. Nr. (8 444) 67437, mob. tel. Nr. +37060624809, el. pašto adresas [email protected].
Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) per atrinktus finansų tarpininkus pradeda teikti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu patiriantiems sunkumų.
Lengvatinės paskolos iki 2023 m. birželio 30 d. bus teikiamos iš papildomai skirtų 30 mln. eurų lėšų.
Informacija skelbiama bei nuolat atnaujinami interneto svetainėje garfondas.lt .
Iki 2023 m. kovo 24 d. lėšos yra skolinamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra:
paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė ir ožkininkystė;
daržininkystė ir sodininkystė;
akvakultūra;
ekologinė augalininkystė.
Nuo 2023 m. kovo 25 d. paskolos gali būti teikiamos visiems priemonės kriterijus atitinkamiems ūkio subjektams.
Visą informaciją apie lengvatinių paskolų sąlygas ir pasinaudojimo galimybes rasite čia.
Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3D-518 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo“.
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dvigubai.
Palyginimui, 2021 m. gyventojų ir verslo nuostolių, patirtų dėl finansinių sukčių schemų, metinis augimas buvo dvigubas – prarastų lėšų suma sudarė per 10 mln. eurų, kai tuo metu 2020 m. – apie 5 mln. eurų. Savo ruožtu per praėjusius metus, lyginant su 2021-aisiais, nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.
„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – pastebi dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Gyventojams arba verslo atstovams jau užkibus ant sukčių kabliuko, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų atliekamus pavedimus bankai sustabdo, o kartais pavyksta susigrąžinti ir į kitas finansų įstaigas jau pervestas lėšas. Šitaip bankų ir teisėsaugos pastangomis per 2022 metus sustabdyta arba į sąskaitas grąžinta iš viso apie 5 mln. eurų.
„Bankų, teisėsaugos ir gyventojų bendradarbiavimas duoda vis geresnių rezultatų. Todėl nukentėjusius raginame nedvejojant apie incidentus pranešti bankams ir policijai, kad būtų kuo daugiau galimybių susigrąžinti išviliotas lėšas“, – akcentuoja E. Čipkutė.
2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Per metus LBA nariai fiksavo 3500 „fišingo“ atvejų, tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.
Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau per metus šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. eurų iki 2 mln. eurų.
Daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322, tačiau dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus pakito nedaug (650 tūkst. eurų 2022 m., 641 tūkst. eurų 2021 m.).
Tuo metu susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu – nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per praėjusius metus šio scenarijaus padaryti nuostoliai sudaro 2,6 mln. eurų, bemaž tiek pat, kiek užpernai.
„Sukčiai bando įvairius pinigų išviliojimo būdus, nuolat prisiderina prie aktualijų, taiko psichologinio poveikio metodus, bando užmegzti asmeninį kontaktą ir jį plėtoti individualiai. Turime būti labai budrūs, antraip supratimas, jog galimai tapai sukčių auka gali ateiti tik po kurio laiko, jau praradus nemažai pinigų“, – sako E. Čipkutė.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina nepažįstamiesiems, kad ir kas jie prisistatytų esantys ir kokias istorijas pasakotų, neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis nelauktai atsiųstų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Specialistai pastebi, kad gyventojų sąmoningumą bei kritinį mąstymą didina aktyvi komunikacija. Praėjusiais metais LBA ir 20 jos vienijamų finansų įmonių, be individualių iniciatyvų ir operatyvaus informavimo apie vykstančias sukčių atakas, vykdė informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos policija, Lietuvos bankas bei kiti partneriai. Projekto interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt ir pasibaigus aktyviam kampanijos etapui apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami.
Gyvenimas yra nuostabiausia pasaulyje pasaka ir didžiausias įkvėpimo šaltinis. Todėl kurkime ir dalinkimės stebuklais! Gražių žiemos švenčių Jums linki kredito unijos „Germanto lobis” kolektyvas!
Kredito unijos „Germanto lobis“ darbo laikas šventiniu laikotarpiu:
Informuojame, kad Lietuvos banko valdyba patvirtino 2023 metais galiosiantį maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. maksimalus mėnesinis komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims pagrindinės lengvatinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina – 0,68 Eur. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio paslaugos sudėtis nebuvo keičiama.
Vartotojai gali laisvai pasirinkti, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.
Standartinės į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, yra tokios:
Sąskaitos atidarymas
El. bankininkystė
Saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė
Neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas
Neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą kredito unijos bankomatų tinkle ar kredito unijos pasirinktu būdu
Mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele
Ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį
Pervedimai įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus
Grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį kredito unijos bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
Dėl ekonominės ne apibrėžties ir augančių kainų, 2022-ųjų antroje pusėje nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas slopo, o būsto pardavimo laikotarpis – pailgėjo. Nepaisant to, būsto kreditavimo paklausa kredito unijose išlieka stabili, o pastarąsias vis dažniau atranda savarankiškai dirbantys bei pajamas iš užsienio gaunantys tautiečiai.
Matuoja devynis kartus
Finansų ekspertai pastebi, kad šiuo laikotarpiu svarstantys įsigyti būstą atidžiau ieško balanso tarp savo lūkesčių ir galimybių, atsižvelgdami ne tik į šiandienos situaciją, bet ir į galimus aplinkybių pokyčius ateityje. LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 kredito unijas, vertinimu, šiemet nežymiai mažėjo suteiktų būsto paskolų skaičius, tačiau jų vidutinė suma – augo.
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus vadovės Ingridos Kedytės teigimu, svarstantiems pasiskolinti būstui kredito įstaigoje vertėtų atsižvelgti į tai, kaip EURIBOR pokyčiai gali nulemti paskolos mėnesio įmokos dydį ir ateityje.
„Būsto paskola dažniausiai imama 20–30 metų laikotarpiui, per kurį paskolos įmokos dėl EURIBOR svyravimų gali tiek augti, tiek mažėti. Žinoma, kredito įstaigos, vertindamos asmens finansines galimybes gauti paskolą, atsižvelgia, kad paskolos mėnesinė įmoka neviršytų daugiau kaip 40 % šeimos pajamų, tačiau verta pasverti ir individualiai, kokią didžiausią sumą galima skirti paskolos įmokai, kad finansiniai įsipareigojimai netaptų našta“, – rekomenduoja I. Kedytė.
Vis dėlto ekspertė atskleidžia, kad infliacijos šuoliai ir kylančios palūkanos nenulėmė reikšmingų pokyčių būsto finansavime kredito unijose.
Išeitis dirbantiems savarankiškai
Sulig kiekvienais metais dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitokią savarankiškos veiklos formą gretos didėja. Neretai šiems asmenims pasikreipus į vieną ar kitą kredito įstaigą dėl būsto paskolos, kyla problemų vertinant gaunamų pajamų tvarumą. Dėl tos priežasties vis dar esama nuomonės, kad dirbantys savarankiškai arba gaunantys kitas alternatyvias pajamas gali pamiršti apie kredito įstaigų finansavimą.
Jurga ir Antanas Jakimavičiai Žemaitijoje įkūrė ne tik vietinių gyventojų gerai žinomą bei lankomą Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Šeima veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. J. Jakimavičienė pasakoja, kad nusprendus įsigyti būstą, pirmiausia, kreipėsi į banką, tačiau pagalbos ir finansavimo norimam būstui gauti nepavyko.
Jurga ir Antanas Jakimavičiai
„Išgirdę mūsų istoriją su banku, pažįstami rekomendavo kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“ ir, tiesą sakant, iš karto pastebėjome skirtumą – šiltesnį bendravimą ir kitokį požiūrį į klientą. Kredito unijoje sulaukėme didesnio lankstumo vertinant mūsų situaciją – viskas buvo atlikta greitai ir paprastai“, – pasakoja J. Jakimavičienė ir neslepia, kad po to dar ne kartą kreipėsi į kredito uniją dėl kitų paslaugų bei artimoje ateityje planuoja įsigyti kredito unijos mokėjimo kortelę.
Tuo metu kredito unijos „Germanto lobis” administracijos vadovė Inga Navikienė patvirtina, kad tokių situacijų, kuomet į uniją dėl finansavimo būstui kreipiasi dirbantys savarankiškai, kasmet tik daugėja.
Lankstumas garantuotas
i. Navikienė atkreipia dėmesį, kad kredito unijos, kaip ir bankai, turi griežtą atsakingo skolinimo(si) metodologiją. Vis dėlto kredito unijose dirbantys specialistai skiria dėmesį kiekvieno besikreipiančio kliento situacijai.
„Kredito unija skiria prioritetą kliento individualiai situacijai išanalizuoti bei pasižymi lankstumu ieškant geriausių finansinių sprendimų. Esame sukaupę 25-erių metų patirtį finansuojant tiek dirbančius savarankiškai, tiek pajamas užsienyje gaunančius, tačiau būstą Lietuvoje įsigyti panorusius tautiečius“, – teigia kredito unijos „Germanto lobis” administracijos vadovė .
Kredito unija gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės, o maksimalus paskolos grąžinimo terminas – 30 metų. Tiesa, kredito unija, siekdama tinkamai įvertinti asmens, dirbančio savarankiškai arba pajamas gaunančio iš užsienio, pajamas, gali paprašyti pateikti jas patvirtinančius dokumentus už ilgesnį laikotarpį negu įprasta – 12 arba 24 mėnesius.
Padidėjusios būsto paskolų palūkanų normos gąsdina ne tik ketinančius skolintis, bet ir esamus paskolos gavėjus. Vis dėlto I. Navikienė, susidūrusiems su finansinėmis problemomis ar laikinai sumažėjusiomis pajamomis, pirmiausia, rekomenduoja kreiptis į kredito uniją: „Kredito unijoje dirbantys specialistai patars, kaip derėtų elgtis konkrečioje situacijoje, ir kartu su klientu stengsis rasti sprendimą – peržiūrėti paskolos grąžinimo grafiką ar apsvarstyti galimybes atidėti paskolos įmokas.“
Bendruomenei artimas finansų partneris
Kredito unija „Germanto lobis“ yra LKU kredito unijų grupės narė, įsikūrusi Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Kredito unija teikia visas svarbiausias finansines paslaugas – nuo mokėjimo kortelių ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų bei taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, smulkiajam ir vidutiniam ūkiui bei verslui. Kredito unija palankiomis sąlygomis finansuoja žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, verslo projektus, jaunas įmones.
Atvykite individualiam pokalbiui jau šiandien, adresu Sedos g. 6, Telšiai arba nutolusias kasas Luokėje, Tryškiuose, Varniuose bei Rietave. Daugiau informacijos teiraukitės tel. nr. 8 444 33788 arba el. p. [email protected].
Vadovaujantis VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos nutarimu, informuojame kredito unijos „Germanto lobis“ indėlininkus apie indėlių draudimą. Su dokumentais „Informacija indėlininkui“ ir „Atvejai, kai indėliai nėra draudžiami ir kai yra taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai“, galite susipažinti kredito unijoje „Germanto lobis” arba paspaudę čia. Detali informacija apie indėlių draudimo sąlygas ir atvejus, kai indėliai nėra draudžiami ir kai taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai, pateikiama VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainėje www.iidraudimas.lt. Dėl šio pranešimo Jums, kaip kredito unijos nariui, jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.
Didžiausią kredito unijų grupę šalyje prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su partneriu „Mastercard“ skelbia šventinį žaidimą LKU kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams. Žaidimą vainikuos prizai net šešiems laimingiesiems, kuriems atiteks dovanų kuponai poilsiui ir kūno puoselėjimo procedūroms „Vytautas Mineral SPA“ Birštone.
Pirkdamas dovanas kitiems – gauk dovaną sau!
Jau per 12 tūkstančių LKU kredito unijų grupės klientų naudojasi mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“, kurios spėjo tapti nepamainomu kasdienių atsiskaitymų įrankiu. „Kaip pradėsi Naujuosius metus – tokie jie ir bus“ – esame visi girdėję, todėl LKU kredito unijų grupė dovanoja galimybę kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams metus pradėti SPA procedūromis.
Viskas, ką reikia padaryti, tai visu žaidimo laikotarpiu su savo „Mastercard Standard“ kortele atlikti 5 (penkias) arba daugiau mokėjimo operacijų ir užpildyti dalyvio anketą čia. Skaičiuojamos operacijos tiek atliktos internete, tiek fizinėse prekybos ar paslaugų teikimo vietose.
Žaidimo, kuris vyks nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. sausio 9 d., dalyviams iš viso atiteks penki 200 eurų vertės, o vienam laimingajam – 500 eurų vertės dovanų kuponas į „Vytautas Mineral SPA“ Birštone. Su nugalėtojais, kurie bus išrinkti burtų keliu, jau 2023 m. sausio 16 d. bus susisiekta asmeniškai dalyvio anketoje nurodytais kontaktais.
Unija kišenėje
Pastaraisiais metais rekordiškai daugėjant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, o taip pat ir vietų, kur jomis galima atsiskaityti – grynieji pinigai tampa vis mažiau patrauklia alternatyva. Ir nors šias tendencijas paspartino pandeminiai ribojimai, tačiau tokie gyventojų įpročiai, panašu, išliko ir po jos.
„Greitai kintančiame pasaulyje klientams aktualūs paprasti, aiškūs ir patogūs finansiniai sprendimai. LKU kredito kortelė „Mastercard Standard“ suteikia galimybę naudotis kortelėje esančiomis lėšomis Lietuvoje ir užsienyje, o už operacijas kita nei eurų valiuta kredito unijos netaiko papildomų valiutos keitimo mokesčių. Taip pat mokėjimo kortele galima užsisakyti viešbučio kambarį, lėktuvo bilietą, o esant poreikiui – pasinaudoti kredito limitu ar kelionių draudimo paslauga“, – teigia LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė ir primena, kad tie, kurie kortelės dar neturi, ją gali užsisakyti artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.
„MasterCard“ – tai viena didžiausių debeto ir kredito kortelių mokėjimo sistemos operatorių, su kuria bendradarbiavimą LKU grupės kredito unijos pradėjo prieš daugiau nei 15 metų, tada pristačiusios pirmąsias LKU mokėjimo korteles privatiems klientams. 2022-ųjų pradžioje LKU grupės kredito unijos pradėjo teikti kredito korteles ir verslo klientams „Mastercard Business“, o kitais metais, planuojama, dienos šviesą išvys ir visai naujas produktas – mokėjimo kortelės fiziniams asmenims „Mastercard Debit“.
Apie LKU kredito unijų grupę
LKU kredito unijų grupė – jau daugiau nei 25 metus didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto. 45 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), teikia svarbiausias finansines paslaugas – nuo debeto ir kredito mokėjimo kortelių privatiems bei verslo klientams iki terminuotųjų, taupomųjų indėlių, paskolų gyventojams, ūkio ir verslo plėtrai.
Daugiau informacijos apie žaidimą ir dalyvių registracija nuorodoje.
Lapkričio 24 d., Telšių Ješivoje, kredito unija „Germanto lobis“ sukvietė savo darbuotojus, ilgamečius partnerius, miesto valdžios atstovus paminėti savo ypatingą 25 metų darbo veiklos sukaktį. Svečiai sugužėjo rankose nešdami maistelį skirtą gyvūnams, kuris po renginio iškeliavo į beglobių gyvūnų organizaciją „Telšių uodegėlė“. O renginio kulminacija – Legenda apie Germanto lobį!
„Kur keli stos, daugiau padarys“ – kredito unijos „Germanto lobis“ steigėjas, idėjos autorius, buvęs administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, per dvidešimt penkis metus įtikino žemaičius, kad kooperatiniais pagrindais veikianti finansų įstaiga gali veikti sėkmingai.
„Susitvarkykime kiekvienas tinkamai savo gyvenimus ir pasaulis taps gražesnis, jaukesnis ir augesnis. Ir dar – nematykime kituose žmonėse priešų ar kažkokių svetimų būtybių. Visi esame lygūs prieš Dievą, gamtą ir žmones, visų troškimai panašūs ir kiekvienas turime teisę būti gerbiamas“, — tokia gyvenimiška filosofija vadovaujasi KU „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, vadovaudamas finansinei kooperatinei bendrovei, bendradarbiaudamas su administracijos vadove, darbuotojais, unijos pajininkais, padėdamas rajono ūkininkams, kaimo bendruomenių nariams spręsti jų problemas.
– Priminkite kredito unijos „Germanto lobis“ įsteigimą. Kas paskatino ją įkurti?
– Telšių krašto ūkininkai prieš 25 metus, neapsikęsdami plėšikiškų komercinių bankų kreditavimo sąlygų, ėmė ieškoti galimybių įkurti nuosavą finansinės tarpusavio paramos organizaciją. Teisiniai rėmai jau egzistavo – prieš keletą metų buvo priimtas Kredito unijų įstatymas. 1997 metų sausį Telšių rajono ūkininkų sąjungos konferencijoje nutarėme steigti savąją kredito įstaigą. Steigiamasis susirinkimas įvyko tų pačių metų rugsėjo mėnesį, o lapkričio 27 d. Lietuvos bankas išdavė veiklos licenciją.
– Kas pirmasis įžiebė iniciatyvos degtuką ir subūrė bendraminčius?
– Prisipažinsiu, kad iniciatyvos kibirkštį teko įžiebti man. 1997 metais vadovavau Ūkininkų sąjungos Telšių rajono skyriui. Tuomet mūsų skyriaus tarybai buvo pristatytas Kanados Desjardin kredito unijų konfederacijos projektas, pasakojama apie jų veiklos pasiekimus ir patirtį. Kilo mintis mūsų sąlygomis išbandyti kooperatinės bankininkystės modelį. Pamenu, daug kas atkalbinėjo nuo šio žingsnio, sakydami, kam to reikia, kam papildomi rūpesčiai, kas atsakys, jei nepavyks. Tačiau, matyt, lėmė mano būdas. Imuosi to darbo, kur matau prasmę ir naudą Pirmuosius žingsnius žengėme labai atsargiai. Pirmąją 3 tūkst. litų paskolą, kurią suteikėme ūkininkui traktoriaus priekabai pirkti, svarstėme gerą pusvalandį. Ilgainiui sutvirtėjome, pelnėme žmonių pasitikėjimą, unijos veikloje jau dalyvavo ne tik ūkininkai, bet ir Telšių gyventojai. Sutartinai dirbo unijos valdyba, paskolų komitetas, stebėtojų taryba, nepamenu nei vieno rimtesnio konflikto, vienas kitu pasitikėjome.
– Kas nueitame kelyje svarbiausia?
– Nueiti 25 metai įtikino, kad posakis „Kur keli stos, daugiau padarys“, kuriuo mes vadovavomės, turi gilią prasmę, atspindinčią kooperacijos principus ir idėjas. Pasirodo, kad ūkininkų iniciatyva buvo savalaikė ir labai reikalinga. Galiu pasakyti, kad šiandien turime pajėgią kredito įstaigą, garsėjančią ne tik Telšių rajone, bet žinomą ir visoje šalyje. Džiaugiamės, kad per savo veiklos laikotarpį tapome modernia kredito įstaiga, teikiančia šiuolaikiškas finansines paslaugas taikydami sąžiningus įkainius. Subūrėme darnų ir kvalifikuotų darbuotojų kolektyvą. Šiuo metu administracijoje dirba 22 darbuotojai, kuriems vadovauja administracijos vadovė Inga Navikienė. Veikia trys nutolusios kasos Varniuose, Luokėje ir Tryškiuose bei filialas Rietave. Sklandžiai dirba unijos valdyba. Jos nariai: Zita Bumblauskienė, Andrius Norkūnas, Algirdas Leščiauskas ir Inga Navikienė. Unijos darbe labai svarbi paskolų komiteto veikla. Paskolų komiteto pirmininkas Albinas Slavinskis, nariai: Antanas Mažeika, Jolanta Norvaišienė, Birutė Každailevičiutė, Gabrielė Mekionienė. Vidaus audito tarnybos vadovė Birutė Baltuonienė.
Šiuo metu valdome 34 mln. eurų aktyvų ir aptarnaujame virš 6 t. narių. Dažnai pagalvoju, kad mūsų veikla tiek savo pobūdžiu, tiek paslaugų kokybe niekuo nesiskiria nuo solidaus komercinio banko. Skiriasi tik valdymas, besiremiantis kooperatiniais principais, kurie užtikrina atvirumą ir skaidrumą.
– Kokie santykiai su klientais? Ar visada jie geranoriški?
– Santykiams unijose būdingas nuoširdumas, noras įsigilinti į finansinės paramos besikreipiančiųjų realią padėtį, nesvetimas ir atjautos jausmas. Žmonės tai pastebi ir vertina, dalinasi palankiais įspūdžiais su giminėmis ir pažįstamais, o tai stiprina unijos autoritetą ir populiarumą. Visais atvejais stengiamės atvirai ir nuoširdžiai išaiškinti žmonėms apie savo teikiamų paslaugų sąlygas.
– Papasakokite apie bendradarbiavimą su kooperatyvais ir bendruomenėmis.
– Vienas pirmųjų kooperatyvų, su kuriuo iki šiol palaikome glaudžius ryšius „EKO Žemaitija“. Jis superka ekologišką pieną, iš jo gamina ir parduoda produktus, kuriuos vertina ne tik vietos, bet ir kitų rajonų vartotojai. Taip pat sėkmingai veikia Žemės ūkio kooperatyvas „Rešketėnai“, Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“. Šie kooperatyvai 2015 metais, skatindami kooperacijos judėjimą priėmė iššūkį – pasodinti Žemaitijoje kooperacijos parką Vembūtų (Vykinto) piliakalnio papėdėje. Šiame parke jau auga pasodinti ąžuolai. Kredito unija „Germanto lobis“ siekia būti bendruomenių pagalbininku ir bičiuliu. Remiame seniūnijose kraštiečių šventes, esame ilgamečiai ūkininkų sąjungos partneriai, aktyviai dalyvaujame Telšių ir Rietavo renginiuose, bendraujame su jaunimu, remiame futbolo klubą „Džiugas“, bendradarbiaujame su VšĮ „EM Sportas“, sporto klubu „Topolis“, Telšių raj. savivaldybės Žemaitės dramos teatru. Ypač akcentuojame sportinę veiklą, jau devynis metus drauge su orientavimosi sporto klubu „Telšiai“ organizuojame sporto šventę „Judėkime kartu“, kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus bėgimo entuziastai. Telšių miestui padovanojome išskirtines dovanas. Kredito unijos veiklos dešimtmečio proga finansavome Telšių katedros aikštės ir aplinkinių pastatų maketą, skirtą regėjimo negalią turintiems žmonėms, penkioliktojo gimtadienio proga Telšių miestui padovanojome antrą meno kūrinį „Pakyla“, kuris stovi šalia miesto laikrodžio, priešais Telšių miesto seniūniją, taip pat parėmėme skulptūros „Septynios miesto kalvos“, Telšiuose, Žaliosios ir Aukštosios gatvių sankirtoje sukūrimą.
– Kam esate dėkingas už šiuos 25 darbo veiklos metus?
– Dėkoju kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovei Ingai Navikienei, valdymo organams, darbuotojams ir visiems pajininkams už ištikimybę kooperacijos įdėjai, už darnų darbą, už tai, kad esame kartu.
Legenda apie Germanto lobį!
Už septynių kalvų ir septynių miškų randasi ežeras Germanto vardu.
Žmonės nuo seno kalba, jog ežere, iš visų pusių apsuptam miškų, yra paslėpti lobiai, kuriuos buvo sukaupęs Telšius įkūręs milžinas Džiugas.
Anuomet miškuose buvę labai daug meškų, tad daugelis į girią net nedrįsdavo eiti, o išdrįsusiems vis nepasisekdavo lobio rasti. Mat Džiugas buvęs ne tik didelis ir galingas, bet ir išmintingas milžinas, lobius paslėpęs ežero saloje, į kurią pats nubristi lengvai galėjo, o paprastiems žmogeliams tai buvo neįveikiama užduotis.
Gal tie lobiai būtų išlikę ežero saloje iki šių dienų, bet pasakojama, kad vieną žiemą ūkininkas, keliavęs į Telšių miestą per pūgą, klaidingai prie Džiugo piliakalnio kelią pasirinko ir taip Germanto ežerą pasiekė. Apsnigtu ežero ledu tarsi pievomis važiavo, kol ežero saloje atsidūrė. Norėdamas arkliui duoti poilsio, stabtelėjo ir pamatė pajuodusią, seną skrynią. Negalėdamas jos šaltyje atidaryti, nusprendė visą skrynią parsitempti, įkinkydamas savo arklį.
Sėkmingai tempė, kol kelią pastojo juodaskvernis jaunikaitis, mojuojantis raktu, kuris pasisiūlė padėti ir atrakinti skrynią. Ūkininkas apsidžiaugė, kad nebereikės arklio alinti ir sunkios skrynios tempti, tad sutiko su būsimo lobio dalybomis. Vos įkišus raktą, spyna iškart atsirakino ir skrynia prasivėrė, bet visiems susiėjus krūvon, ežero ledas subraškėjo ir nebeatlaikęs svorio įlūžo. Visi lobiai nuskendo Germanto ežero gelmėse.
Šiais laikais per audrą ar esant smarkiam vėjui ir dideliam bangavimui, ežeras kartais išmeta vieną kitą monetą ar mažą lobio gabalėlį. O laimingieji, kurie randa turtų ežero saloje nebeslepia, nes mieste, į kurį anuomet ūkininkas keliavo, veikia lobio saugykla pavadinimu kredito unija „Germanto lobis“, kurioje saugoma didžioji dalis sukaupto lobio.
Jei jūs keliausite pro Germanto ežerą ir rasite šaltinį, kurio dėka žiemą ledas suplonėja, galbūt sutiksite juodaskvernį jaunikaitį, kuris siūlys savo „pagalbą“. Nesusigundykite jo pinklėmis! Visas lobis, buvęs skrynioje, saugomas Telšių miesto kredito unijoje „Germanto lobis“ .
Kas tas kredito unijos gimtadienis ir kieno tas gimtadienis iš tikrųjų?
Į šį klausimą atsakys kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.
Pirmiausia, turbūt steigėjų prieš 25 metus patikėjusių idėja, kad kredito unijos galės padėti spręsti finansinius klausimus, vieniems taupant, o kitiems skolinantis.
Narių, kurie patikėjo, kad kredito unija gali būti, o dabar jau ir yra tvirtas finansinis partneris.
Vadovų, kurie jau buvo, kurie yra dabar ir dar bus, kurie veda kredito uniją per reguliatoriaus, įstatymų, teisės aktų pinkles ir užtikrina, kad kredito unijos veikla būtų patikima, saugi, tvirta.
Darbuotojų, kurie savo patirtimi, žiniomis, savo darbu įgyvendina tikruosius kredito unijų tikslus – aptarnauti kiekvieną atėjusįjį. Darbuotojai yra tie, be kurių kredito unijos tikslai būtų nepasiekti, o sėkmė – sunkiai įsivaizduojama.
Taigi kiekvienam iš Jūsų tariu didelį AČIŪ, už tai, kad visų bendrystė leidžia sutikti jau 25-ą kredito unijos gimtadienį kartu!
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. Cookies). Būtinieji slapukai naudojami visada, kad būtų užtikrintas svetainės veikimas. Dėl kitų slapukų naudojimo galite išreikšti savo sutikimą, kurį bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos, kaip tvarkomi asmens duomenys, galima
rasti privatumo politikoje.
Būtini slapukai
Šie slapukai aktyvuoja pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai.
Funkciniai slapukai
Šie slapukai įsimena informaciją, kokius nustatymus vartotojas jau buvo atlikęs, pvz., kalbos pasirinkimas.
Analitiniai slapukai
Šie slapukai renka anoniminę informaciją, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine, kokius svetainės puslapius lanko ir pan.
Reklaminiai slapukai
Slapukai renka informaciją apie naudojimąsi svetaine, kuri yra pritaikoma vartotoją dominančios reklamos ar kitos tikslinės informacijos pateikimui.
(8 444) 33788, 8 620 89623
Kredito unijos „Germanto lobis“ darbo laikas šventiniu laikotarpiu:
Pirmiausia, turbūt steigėjų prieš 25 metus patikėjusių idėja, kad kredito unijos galės padėti spręsti finansinius klausimus, vieniems taupant, o kitiems skolinantis.