Kategorija: Kredito unijos naujienos

Nuo 2022 m. liepos 1 d. visiems fiziniams asmenims, kuriems taikomos priverstinio vykdymo priemonės, bus nustatytas vieningas neišieškomos sumos (NS) dydis. Jis atitinka LR Vyriausybės patvirtinto minimalaus vartojimo poreikio dydį ir šiuo metu siekia 267 eurus.

Tad, valstybės institucijai priverstinai išieškant iš asmens pradelstą skolą, jai dengti bus skirta sąskaitos įplaukų dalis, viršijanti 267 eurus. Šį limitą bus galima naudoti savo poreikiams: atlikti pervedimus kredito unijose, atsiskaityti debeto kortele arba išsigryninti.

Įgyvendinant teisės aktų pakeitimus bus modernizuojama Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), kuri automatiškai nustatys minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) neišieškomą sumą ir perduos šią informaciją kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms.

Atliekant sistemų atnaujinimo darbus liepos 1–2 dienomis galimi trumpalaikiai trikdžiai. Todėl finansų bei kredito įstaigos kviečia klientus, kuriems tai aktualu, pasirūpinti laisvai disponuojamomis lėšomis iš anksto arba naudotis suteikta neišieškoma suma vėliau.

Priverstinio išieškojimo teisę turi antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, SODRA ir Lietuvos bankas.

LKU kredito unijų grupė primena, kad nors minėtos informacinės sistemos modernizavimo darbai bus vykdomi ne grupės pusėje, turintieji klausimų gali kreiptis į savo kredito uniją.

Kredito pervedimai ne SEPA*	Skyriuje	i-Unijoje
Į kitas kredito įstaigas ne SEPA šalyse (paprastas)	20,00 Eur	–
Į kitas kredito įstaigas ne SEPA šalyse (skubus)	30,00 Eur	–
Į kitas kredito įstaigas ne SEPA šalyse (lb. skubus)	50,00 Eur	–

Gautų mokėjimų eurais įskaitymas
Gautų tarptautinių mokėjimų įskaitymas (ne SEPA)	20,00 Eur

Kredito unijos „Germanto lobis“ darbo laikas šventiniu laikotarpiu:

2022-06-23 – dirbs iki 16:00 val.

2022-06-24 – NEDIRBS

2022-06-27 – dirbs įprastu laiku.

[email protected]

(8 444) 33788, 8 620 89623

Iš kur atsiranda pinigai? Kodėl reikia taupyti? Kas yra bekontaktė mokėjimo kortelė? Tai tik nedidelė dalis klausimų į kuriuos šiandien, Telšių „Ateities” progimnazijos 8 a klasės mokiniams ir jų auklėtojai Donatai, atsakė kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.

Birželio 11 d., miesto šventės metu, vienam iš laimingųjų šventės dalyvių, atiteko kredito unijos „Germanto lobis” įsteigta DOVANA – skrydis LKU grupės oro balionu.

Šie metai kredito unijai „Germanto lobis” yra ypatingi – rudenį švęsime 25-ąjį darbo veiklos jubiliejų. Pažadame, kad tai nepaskutinė DOVANA-STAIGMENA šiais metais!

Šiandien žmonės, sukūrę miestus ir ištisą infrastruktūrą, intuityviai ieško kelių nors trumpam sugrįžti į gamtos prieglobstį. Ir tam visai nebūtina keltis į negyvenamą salą ar keliauti tūkstančius kilometrų, nes bėgantiems nuo miesto šurmulio namelio ant Virvytės upės kranto duris atvėrė poilsiavietės „Iš civilizacijos į gamtą“ sumanytojai Ingrida ir Žydrūnas Šeršniovai.

Telšių rajone, Paškuvėnų kaime „off-grid“ principu įrengtame namelyje atvykusieji neras elektros, interneto ryšio. Namelis su greta įrengta poilsiaviete „Iš civilizacijos į gamtą“ skirti norintiems visu kūnu bei protu pasinerti į gamtos ramybę. Namelyje esama ne tik svetainės, miegamojo, bet visokeriopam atsipalaidavimui –  ir pirties erdvė.

„Poilsiavietė „Iš civilizacijos į gamtą“ yra mūsų šeimos kūrinys. Mintis sukurti tokią erdvę gimė su vyru žygiuojant Šv. Jokūbo keliu. Žygio metu nuolat buvome gamtoje ir visą kelionę mėgavomės neapsakomu pojūčiu bei ramybe. Jausmas netilpo viduje, todėl nusprendėme juo dalintis“, – „Iš civilizacijos į gamtą“ priešistorę pasakoja I. Šeršniovienė.

Išskirtinės poilsiavietės sumanytoja sako, kad prie idėjos virtimu kūnu prisidėjo visa šeima – ir sūnus Gytis bei dukra Aistė. Tuo metu dėl finansavimo verslo pradžiai šeima nusprendė kreiptis į Telšiuose veikiančią kredito uniją „Germanto lobis“.

„Projekto įgyvendinimui, žinoma, nepakako vien gražios idėjos – reikėjo ir finansų. Kredito unijos nare esu nuo pirmų unijos gyvavimo metų, todėl nedvejodama kreipiausi į kredito uniją „Germanto lobis“ ir gavau lankstų sprendimą bei nuoširdų palaikymą“, – teigia I. Šeršniovienė.

Šeimos idėja patikėjo kredito unija

Kredito unija „Germanto lobis“ – jau 25 metus gerai pažįstamas Telšių miesto ir apylinkių žmonėms, artimas vietinio smulkaus ir vidutinio verslo partneris. Jau ne pirmą dešimtmetį unija finansuoja tiek besikuriančius, tiek esamus verslus. Verslo klientai gali kreiptis dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui.

„Kredito unija priima, išklauso ir įsigilina į kiekvieno besikreipiančiojo situaciją – tuo esame išskirtiniai rinkoje. Visada stengiamės surasti abipusiai priimtiniausią sprendimą, kad prisidėtume prie verslumo mūsų regione skatinimo ir jauno verslo augimo“, – sako „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė ir primena, kad kredito unija teikia kreditus verslo pradžiai pagal partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ administruojamą finansinę priemonę verslumo skatinimui.

Krizinės situacijos, tokios kaip koronaviruso protrūkis ir regione auganti geopolitinė įtampa, primena apie ekonomikos trapumą, o kartu – ir apie taupymo svarbą. Rūpintis finansiniu saugumu turime visi. Kokie taupymo įpročiai padės sukaupti „finansinę pagalvę“ nenumatytiems atvejams ir kaip elgtis jau turintiems santaupų, komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ekspertai ir kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga.

Nerimą keliantys taupymo įpročiai

Kiekvienos krizės kontekste labiau negu įprastai susirūpinama finansiniu saugumu ir santaupų rezervu. Taupymas šiandien tampa ne noru, o neišvengiamybe, dėl kurios žmonės dažniau peržiūri išlaidas, kur gali – koreguoja savo poreikius: atsisako nebūtinųjų prekių ar paslaugų, didesnę dalį pajamų stengiasi atidėti taupymui.

Vis dėlto LKU kredito unijų grupės atliktas tyrimas parodė, kad kas antras apklaustasis sutaupytas lėšas renkasi laikyti savo pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje, o kas ketvirtas – grynaisiais „kojinėje“. Tokie Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai ekspertams kelia nerimą, mat santaupų laikymas be galimybės augti aukštos infliacijos fone jas paprasčiausiai tirpdo.

„Taupymas yra įprotis, kurį svarbu ugdyti, geriausia – nuo vaikystės. Vis dėlto pradėti taupyti niekada nevėlu ir tam tikrai nereikia laukti rytojaus“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Santaupos – misija įmanoma

LKU grupės atliktame tyrime paaiškėjo, kad trečdalis apklaustų lietuvių taupymui stengiasi atidėti 6–10 % pajamų per mėnesį. Kas penktas tvirtino, kad taupymui pavyksta skirti tik iki 5 %. „Pastaraisiais metais ekonominė aplinka buvo gana pozityvi: pajamos augo, infliacijos beveik nejutome, mažiau rūpinomės savo finansų valdymu, – pastebi R. Šukevičius. – Vis dėlto paskutinį pusmetį sparčiai augusios infliacijos fone įsitikinome, kad taupyti svarbu ne tik trumpalaikiams tikslams, bet ir tam, kad užsitikrintume finansinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.“

Anot pašnekovo, dažniausia tautiečių netaupumo priežastis – nelieka laisvų lėšų. „Tokia priežastis apklausose vyravo ir iki krizinių situacijų. Tačiau egzistuoja taisyklė – didėja pajamos, didėja ir poreikiai. Todėl sėkmingą taupymą neretai lemia įprotis ir disciplina, o ne aplinkybės, tokios kaip gaunamų pajamų dydis“, – sako R. Šukevičius.

R. Šukevičius sako, kad dažnai pateikiama pajamų paskirstymo taisyklė „50-30-20“ yra viena universaliausių, tačiau ir ja naudotis reikėtų tik atsižvelgus į individualią situaciją. Visgi iki 10 % pajamų per mėnesį taupymui turėtų atidėti kiekvienas namų ūkis, o gaunantys vidutines ar didesnes pajamas – ir daugiau.

„Kita problema – gyventojai taupo ne reguliariai, o tiek, kiek lieka laisvų pajamų. Dėl to reikalinga nusimatyti konkrečią sumą, kiek galite atidėti taupymui kiekvieną mėnesį, ir šios sumos neįtraukti į savo biudžetą. Geriausia taupymui numatytą pinigų sumą pervesti į atskirą sąskaitą arba indėlį vos gavus mėnesio pajamas“, – pataria R. Šukevičius.

Kur įprasminti turimas santaupas?

Blogėjant gyventojų lūkesčiams dėl ateities, o aukštai infliacijai tuštinant pinigines, kyla klausimas: kur laikyti jau sukauptas santaupas? Šiandien aktualus ne tik lėšų saugumas, bet, vyraujant neapibrėžtumui – ir žemos rizikos taupymo priemonės. Tuo metu indėliai yra laikomi vienu saugiausių ir patogiausių taupymo įrankių,

„Dabar dalis investavimu besidominčių žmonių pristabdė planus santaupas investuoti į aukštesnės rizikos priemones. Tuo metu indėliai – vienas saugiausių būdų kaupti pasyvias pajamas.“, – pataria LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

J. Platenkovienė pastebi, kad vyraujant neapibrėžtumui dėl ateities, klientams dažniau kyla nerimas: ar saugiau nutraukti indėlį ir atsiimti pinigus, ar tęsti taupymą? „Svarbu žinoti, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos dalyvauja indėlių draudimo sistemoje, administruojamoje valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Pastaroji informuoja, kad indėlių sistema veikia kaip įprasta, yra stabili, kontroliuojama ir pagrindo nerimauti nėra“, – teigia J. Platenkovienė.

Svarbu žinoti ir lyginti palūkanas

Galimybė gauti palūkanų už indėlius šiuo neužtikrintumo laikotarpiu gali tapti užuovėja. LKU grupės narės  kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga teigia, kad indėlis kredito unijoje yra vienas saugiausių būdų kaupti pasyvias pajamas: „Terminuotasis indėlis yra vienas geriausių taupymo įrankių ir galimybė gauti palūkanų, kurios kredito unijoje – konkurencingos. Sudarę indėlio sutartį, ne tik išsaugosite, bet ir kartu auginsite turimas lėšas“.

Taip pat vis dažniau žmonės atranda ir taupomuosius indėlius. „Šis indėlio tipas leidžia pradėti taupyti nuo mažesnės sumos ir indėlio sąskaitą papildyti kiekvienam asmeniui priimtinu dažnumu bei norimo dydžio suma. Netikėtai prireikus lėšų, dalį taupomojo indėlio galima atsiimti nepraradus jau sukauptų palūkanų“, – primena V. Barsteiga.

Taupo ir verslas

Dažno verslo vadovai nesusimąsto, kad jų santaupos, laikomos sąskaitose finansų įstaigose, taip pat gali būti įdarbintos. Terminuotieji indėliai verslui – saugus ir paprastas būdas už įmonės lėšas gauti palūkanas.

Dar daugiau, V. Barsteiga pastebi, kad kai kuriose finansų įstaigose didesnių juridinių asmenų einamosiose sąskaitoje laikomas pinigų likutis nuo tam tikros sumos gali būti apmokestinamas ir neigiamomis palūkanomis. Tuo metu kredito unija „Germanto lobis“ tokios praktikos netaiko.

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) iš papildomai skirtų lėšų pradeda teikti lengvatines paskolas pagal skatinamąją finansinę priemonę žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams, patiriantiems sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos.

Skolinimas vyks iki birželio 30 d.

Šių metų kovo mėnesį Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintas priemonės pratęsimas iki šių metų vidurio. Tam tikslui papildomai skirta 25 mln. eurų lėšų. ŽŪPGF ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) jau pasirašė sutartį dėl šių paskolų teikimo.

Lengvatinės paskolos pagal šią skatinamąją finansinę priemonę yra teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Ūkio subjektai galės laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Maksimali paskolos suma siekia iki 1 mln. eurų, maksimali trukmė – iki 72 mėnesių.

Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiama viena paskola per 2022 metų laikotarpį. Tad 2020–2021 m. laikotarpiu paskolomis pasinaudoję ūkio subjektai galės jomis pasinaudoti ir 2022 m. Svarbu, kad bendra suteiktų paskolų suma per visą šios finansinės priemonės galiojimo laikotarpį nuo 2020 m. vienam paskolos gavėjui neviršytų nustatytų limitų ir maksimalios 1 mln. eurų sumos.

Paskolos suteikiamos neįkeičiant turto, joms taikomas galimas paskolos grąžinimo atidėjimas iki 12 mėn. Paskolai, priklausomai nuo paskolos trukmės ir ūkio subjekto dydžio, taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 1,51 proc. Paskolos administravimo mokestis siekia 2 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų.

Paskolos ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu, iki 2022 m. birželio 30 d. yra teikiamos per atrinktus finansų tarpininkus, tarp kurių – kredito unija „Germanto lobis”.

Daugiau apie šią priemonę skaitykite čia: Lengvatinės paskolos nukentėjusiems nuo COVID-19.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Šalies komerciniai bankai ir kredito unijos bei jiems atstovaujanti Lietuvos bankų asociacija (LBA) aktyviai įgyvendina su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo. Šimte Lietuvos vietovių, kuriose iki šiol nebuvo bankomatų, pradedami įrengti ženklu BANKOMATAS.LT bei projektą įgyvendinančių finansų įstaigų logotipais pažymėti bankomatai. Pirmieji iš šių įrenginių pradės veikti jau kitą savaitę.

Naujuosius bankomatus įrengia bendrovė „Worldline Lietuva“. Dauguma jų atsiras prekybos, administraciniuose pastatuose bei jų prieigose. Pirmieji keturi bankomatai gegužės pirmosiomis dienomis pradės veikti Klausučiuose (Jurbarko r. sav.​), Išlauže (Prienų r. sav.​), Rūdiškėse​ (Trakų r. sav.) ir Gruzdžiuose (Šiaulių r. sav.​).

Planuojamų įrengti bankomatų sąrašas su adresais paskelbtas interneto svetainėje BANKOMATAS.LT ir, vykstant darbams, bus nuolat atnaujinamas, nurodant konkrečių bankomatų veiklos pradžią. Memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai iš naujų bankomatų galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo finansų įstaigos: LKU kredito unijų grupės, „Swedbank“, AB, AB SEB banko, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus, AB Šiaulių banko, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo – bankomatų.

Pirmieji bankomatai netrukus

„Žengiame į reikšmingiausią mūsų bendro projekto etapą. Jau netrukus Lietuvos regionų gyventojai bei svečiai galės naudotis naujaisiais bankomatais arčiau savo namų ir darbo bei kelionių po Lietuvą metu. Šitaip įgyvendinamas pagrindinis projekto uždavinys – suteikti žmonėms daugiau patogumo tvarkantis piniginius reikalus“, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Pagal pirminį planą, Kinijoje pagaminti bankomatai Europą turėjo pasiekti geležinkeliu, kertant Rusijos Federacijos teritoriją. Rusijai užpuolus Ukrainą, operatyviai spręsta dėl kito įrenginių gabenimo būdo – jie Lietuvą pasieks laivu. Dėl to pailgėjo pristatymo terminas. Visi pagal projektą suplanuoti bankomatai turėtų būti įrengti iki Žolinės. Bendrovė „Worldline Lietuva“ projekto laikotarpiu dirba padidintu pajėgumu.

„Rusijos sukeltas karas, sutrikdęs gamybos ir tiekimo grandines visame pasaulyje, sujaukė daugybę planų. Vis dėlto, svarbiausias memorandumo tikslas – pagerinti grynųjų pinigų prieinamumą gyventojams – ir gali, ir privalo būti pasiektas. Lietuvos bankui pateikta informacija apie memorandumo įgyvendinimo eigą ir artimiausius planus rodo, kad bankai yra pasirengę prireikus imtis sprendimų, kad įsipareigojimai visuomenei būtų įgyvendinti“, – sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Suprasdami projekto svarbą, sutelkėme pajėgas ir įgyvendinsime bankomatų įrengimą greičiausiu įmanomu laiku. Vertiname partnerių pasitikėjimą įgyvendinant BANKOMATAS.LT projektą“, – komentuoja Zanda Brivule‑Jansone, „Worldline“ finansinių paslaugų padalinio vadovė Šiaurės ir Baltijos regionui.

Alternatyvios pinigų išgryninimo priemonės

Kadangi dalyje vietovių bankomatai atsiras keliomis savaitėmis vėliau nei iki memorandume numatytos datos – š. m. liepos 1-osios, iki juos įrengiant šiuose miesteliuose, kaip tai numatyta memorandume, papildomas grynųjų kiekis bus užtikrinamas kitomis priemonėmis, t. y. „Perlo“ terminaluose.

Pernai birželį memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai susitarė per vienerius metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu. Memorandume numatyti įsipareigojimai ir sąlygos buvo pristatyti ir aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK). Apie jo įgyvendinimo eigą BFK buvo nuolat informuojamas.

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra pagal finansų sektoriaus ir LB memorandumą sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus projektą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste bei miestelyje.

Memorandume buvo numatyta, kad 50-yje vietų turėtų atsirasti bankomatai, o kitose būtų pasitelktos jiems lygiavertės alternatyvos. Tačiau projektą įgyvendinančios kredito įstaigos ir LBA, įvertinusios regionų situaciją, priėmė sprendimą visose vietovėse įrengti būtent bankomatus, kaip gyventojams patogiausią grynųjų pinigų išdavimo būdą.

Užtikrinant, kad grynųjų pinigų išdavimo taškų tinklas šalyje būtų plečiamas skaidriai ir objektyviai, memorandume nustatyti kriterijai bei jų įgyvendinimas parenkant vietas bankomatams šalies teritorijoje grįstas oficialia Lietuvos statistikos departamento gyventojų statistika bei geografine informacija.

Šiuo metu šalyje veikia per 1 000 bankomatų, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 000 taškų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

Kredito unijos „Germanto lobis“ nariai ir klientai,

Linkime Jums, kad graži Velykų šventė įkvėptų naujų idėjų ir suteiktų jėgų naujiems prasmingiems darbams. Tegul Jus lydi gera nuotaika ir nuoširdus bendravimas!

Kredito unijos „Germanto lobis“ darbo laikas šventiniu laikotarpiu:
2022-04-18 – NEDIRBS
2022-04-19 – dirbs įprastu laiku.

Pagarbiai
Kredito unija „Germanto lobis”

Kredito unijoje „Germanto lobis” įvyko Verslių moterų susitikimas, kuriame buvo aptartos finansinės galimybės verslui. Labai dėkojame Verslių moterų susitikimai dalyvėms, už aktyvų dalyvavimą ir gerą nuotaiką.

Kredito unija – artimiausias smulkiojo ir vidutinio verslo partneris. Jau ne pirmą dešimtmetį siūlome kreditus tiek besikuriantiems, tiek esamiems verslams.

Pasinaudokite kredito verslui skaičiuokle, užpildykite verslo užklausą ir kredito unija su jumis susisieks! https://lku.lt/verslui/finansavimas/kreditas-verslui/

Informuojame, kad nuo 2022 m. balandžio 15 d. (Didysis penktadienis) iki balandžio 18 d. (Antroji Velykų diena) imtinai mokėjimų pervedimai bus atliekami tik tarp Lietuvos centrinės kredito unijos grupei priklausančių kredito unijų ir jų narių. Rekomenduojame neatidėliotinais mokėjimų pervedimais į / iš kitų finansų įstaigų pasirūpinti iš anksto.

2022 m. balandžio 14 d. ir nuo balandžio 19 d. atsiskaitymai vyks įprastine tvarka.

Šventiniu laikotarpiu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose bei naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ bus galima kaip įprasta.

Pagarbiai
Jūsų kredito unija